Elektroninis šlamštas

El.pašto dėžutė, pilna nepageidaujamų laiškų – e. šlamšto

Elektroninis šlamštas, brukalas, šlamštlaiškiai (angl. spam; nevart. „spamas“) – nepageidaujamos masiškai siunčiamos žinutės, naudojant el. paštą, judriojo ryšio (telefonais siunčiant SMS) ar kitą el. komunikacijos būdus, priemones; nepageidaujama el. reklama.

Istorija

Masinės nepageidaujamos reklaminės medžiagos siuntimo priemonės pradėtos naudoti žymiai anksčiau nei atsirado bei paplito el. komunikacija. Prekybos agentai, galintys pasiekti daugelį asmenų, esančių tam tikroje vietovėje, įprastu paštu siunčiami lankstinukai, skelbimai ant transporto priemonių, sienų, ir rinkimų reklamos, kita informacija prisidėjo prie „informacinio šiukšlinimo“ (informacinio šlamšto platinimo).

Pirmą karta komercinė reklama internete panaudota 1994 m. – imigracinės („žaliųjų kortelių“) populiarinimas Usenet naujienų grupėse. Vėliau panašios reklamos ėmė plisti el. paštu. Daugelyje šalių įvedus įstatymus, ribojančius nepageidautiną reklamą, kovojant prieš tokias reklamas interneto tiekėjams, e. šlamšto siuntėjai reklamoms persiuntinėti ėmė naudoti Trojos arklius bei virusus.

Apžvalga

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Atsiradus skirtingoms elektroninėms bendravimo priemonėms, kiekviena jų pradėta naudoti neprašytiems kontaktams. Atsiradus telefonui, prasidėjo telemarketingas, atsiradus faksui, internetui, el. paštui, mobiliesiems telefonams, šie taip pat pradėti naudoti norint pasiekti daug žmonių vienu metu, o masinė reklama darėsi vis pigesnė.

El. paštas

Elektroninis paštas yra puiki priemonė šlamštlaiškiams platinti. Žinučių pristatymas yra pigus; paslauga naudojasi itin daug žmonių, daug e. pašto adresų galima surinkti automatiniais būdais (adresai skelbiami žiniatinklio puslapiuose, susirašinėjimo sąrašų archyvuose, naujienų grupėse ir t. t.), e. pašto sistema yra decentralizuota (dėl to sunkiau iš karto pastebėti naujo tipo spamą statistiniais metodais). Dėl to el. pašto šiukšlinimas ir yra labiausiai paplitęs.

E. pašto šiukšlinimui gali būti naudojamos labai skirtingos technologijos: nuo primityvių, kai gavėjų sąrašas tiesiog įrašomas į standartinės el. pašto programos gavėjų lauką iki sudėtingų sistemų, nesankcionuotai panaudojančių nekorektiškai administruojamų el. pašto, adresų nukreipimo (SOCKS), proxy serverius, Trojos arkliais ar sistemų pažeidžiamumais platinamais botais ir pan.

E. šlamštui siųsti reikalingi e. pašto adresai bei jų sąrašai. Jų sudarymas ir palaikymas (nebeveikiančių pašalinimas, naujų pridėjimas) yra labai svarbus e. šlamšto siuntėjams. Tam panaudojamos pačios įvairiausios priemonės:

• paieška žiniatinklyje;
• virusai;
• „pasiųsk draugui“ metodika (nusiųsk elektroninę atvirutę, nuorodą į straipsnį, pan.);
• užsiregistruok svetainėje;
• etc.

Žala

E. šlamšto siuntėjui informacijos platinimas praktiškai nieko nekainuoja, tačiau šlamšto gavėjai patiria žalą. Dideli jų srautai ne tik mažina tinklų pralaidumą, bet pašto gavėjui tenka gaišti laiką, rūšiuojant korespondenciją. Taip pat taikant šį siuntimo metodą dažnai platinamos ir fišingo atakos.

Nepageidaujamo e. pašto žinutės šiuo metu sudaro didesniąją dalį el. pašto srauto.

• 2004 m. el. pašto šlamšto srautas vidutiniškai sudarė 74 % viso laiškų srauto,
• pirmaisiais 2005 m. mėnesiais šis skaičius priartėjo prie 83 % (duomenys gauti išanalizavus daugiau kaip 900 mln. e. pašto laiškų (informacijos šaltinis Messagelabs).

Kova su šlamštlaiškiais

Priežastys, lemiančios paplitimą:

• kompiuterinės technologijos, kurių pagalba automatizuojamas el. šlamšto rinkimas bei siuntimas. Tam, kad žinutės pasiektų milijonus žmonių, reikalinga turėti daug el. pašto vartotojų adresų. Surinkti didelį kiekį šių adresų, el. šlamšto siuntėjams padeda specialios kompiuterinės programos. Angliškai šis procesas vadinamas harvesting. Tokios programos skenuoja internetiniuose tinklalapiuose, pokalbių svetainėse bei kitose interneto tinklo srityse esančią informaciją, suranda elektroninio pašto adresus ir juos nukopijuoja. Vėliau šie adresai panaudojami el. šlamšto siuntimui. Netgi yra pastebėta, kad internete vyksta surinktų elektroninio pašto adresų duomenų bazių prekyba.
• 86 % elektroninio pašto adresų, patalpintų įvairiuose internetiniuose tinklalapiuose visame pasaulyje, yra lengvai prieinami specialioms adresų surinkimo programoms (informacijos šaltinis: FTC – JAV Federalinė prekybos komisija)

Daugelyje valstybių e. šlamšto siunti(nėji)mas yra draudžiamas įstatymais, tačiau tokių įstatymų įgyvendinimas yra sudėtingas. Taigi, kova su el. pašto šiukšlinimu yra sudėtinga. Panacėjos nėra. Todėl tenka kombinuoti keletą metodų:

• Galutinio vartotojo metodai:
  • jei įmanoma, plačiai neskelbkite savo el. pašto adreso – nepažįstamiems žmonėms neatskleidžiamas telefono numeris, nereikia skelbti savo el. pašto adreso. Jeigu tinklalapyje prašoma užsiregistuoti, būtina įdėmiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti administratorių patikimumu, asmeninės informacijos atskleidimo būtinumu. Rašant komentarus, patariama naudotis atskiru el. adresu.
  • El. p. adresas pateiktinas su AT (raidėmis) vietoj simbolio @, tuomet adresas nebus įtrauktas į šlamšto platintojų sudaromus sąrašus. Jeigu registracijoje @ simbolis yra būtinas, tuomet iš karto po simbolio reikia įterpti žodį „INVALID“ ar kažkokį panašų.
  • Išviešinant el. pašto adresą internete, jį reikia užrašyti taip, kad jis būtų žmogui lengvai suprantamas, tačiau klaidintų kompiuterinę adresų surinkimo programą:
    • pavyzdžiui, Vardas+ETA+rrt+DOT+lt, Vardas(ETA)rrt(TASKAS)lt ar pan.;
    • tinklalapyje elektroninio pašto adresus galima paslėpti panaudojant paveiksliuką, kuris atvaizduotų pilną vartotojo elektroninio pašto adresą;
    • jeigu yra daug adresų – galima elektroninio pašto adrese raides rašyti įprastai, o “@” simbolį pakeičiant paveiksliuku;
  • siunčiant žinutes nesusijusiems žmonėms (pvz., įvairius juokelius kelioms draugų grupėms iš karto), jų adresus rašyti ne į „To: (Kam:)“, o į „BCC:“ laukelį;
  • neplatinti savo korespondentų adresų bet kuriose svetainėse (geriau nusiųskite svetainės, kuri gali sudominti, adresą tiesiogiai);
  • netikrinti nuorodų, esančių el. šlamšto žinutėse (nes spameriai taip gali gauti patvirtinimą, kad tam tikru adresu siunčiamas el. šlamštas pasiekia realų žmogų);
  • nenaudoti spamu reklamuojamų prekių ar paslaugų;
  • naudoti el. pašto programas, kurios gali automatiškai atskirti žymią dalį e. šlamštlaiškių;
  • Grandininės žinutės: jos dažnai atrodo patraukliai, tačiau iš tikrųjų tikslas – susirinkti kuo daugiau el. pašto adresų.
  • šviesti apie e. šlamšto problemą kolegas ir korespondentus.
• El. pašto serverių administratorių metodai:
  • neleisti savo serverių naudoti spamui siųsti;
  • nepriimti el. pašto žinučių iš žinomų šlamšto platintojų („spamerių“) kompiuterių;
  • nepriimti el. pašto žinučių iš žinomai nekorektiškai administruojamų kompiuterių;
  • naudoti statistinius metodus e. šlamšto aptikimui;
  • bendradarbiauti su kolegomis.
• Bet kurio prie interneto prijungto įrenginio administratorių metodai:
  • techninėmis priemonėmis neleisti panaudoti įrenginio bet kokiai nesankcionuotai veiklai.

Programos prieš el. šlamštą

• Windows: MailWasher, K9 AntiSpam, Email Control, Mailboxfilter, Panda ActiveScan Pro Online
• Linux: MailScanner, Active Spam Killer, spamsasin.
• Mac (shareware): Spamnix, Spamfire.

Lietuvoje

Lietuvoje tikslinių reklamų (komercinių pasiūlymų) siuntimas fiziniams asmenims el. paštu, SMS žinutėmis, Skype ir pan. yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai asmuo pats tokias reklamas yra užsisakęs. Tokį draudimą numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13-asis straipsnis:

1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Už šio straipsnio pažeidimus yra numatyta bauda nuo 1000 iki 10000 litų.

Šlamštas tinklaraščiuose

Vis labiau populiarėjant interneto dienoraščiams, atsirado žmonių, šlamštą platinančių tinklaraščiuose (tokia veikla angl. blog spam). Tai reiškia, jog tinklaraštį aplankęs kito tinklalapio savininkas jame gali palikti reklaminio turinio žinutę su nuorodomis į savo puslapį. Tinklaraščių populiarumui augant kiekvieną dieną, internete atsirado naujas verslas, kurį galima laikyti tiesiog nauju šlamšto platinimo metodu – keletas kompanijų už tam tikrą mokestį siūlo internetinių dienoraščių šiukšlinimo paslaugas. Atsisiuntę reikiamą programinę įrangą, klientai gali pilnai automatizuoti internetinių dienoraščių šiukšlinimo procesą ir tokiu būdu skelbti savo reklamines žinutes tūkstančiuose skirtingų puslapių.

Nors dauguma dienoraščių programų turi apsaugą nuo reklaminio tipo nepageidaujamų žinučių, šlamšto platintojai įdiegę naujas funkcijas savo programinei įrangai kartais sugeba apeiti tinklaraščių savininkų naudojamas apsaugas.

Tinklalapio šlamštas

Internete išplitus Google AdSense programai, atsirado vadinamasis „tinklalapio šlamštas“ („šiukšlės“). Programos dėka tinklalapių savininkai gauna pajamų, į savo svetainę įterpdami Google AdSense kodą, pateikiant atitinkamą reklamą tinklalapio lankytojams. Nesąžiningi svetainių valdytojai automatiškai sugeneruoja tūkstančius puslapių su bereikšmiu turiniu, siekdami pasipelnyti, kai šalia beprasmio turinio nepamirštama įterpti ir Google AdSense kodo. Tokiu būdu iš paieškos sistemų atėjusiam vartotojui belieka paspausti ant rodomos reklamos, kadangi automatizuotai sukurtas tinklalapis, jame esanti informacija – beprasmė (jame nėra jokio prasminio turinio, rišlumo, logikos).