Sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search


Sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas įsigaliojo Seimo 2008 m. birželio 17 d. Seimui priėmus Susirinkimų Įstatymo 8 straipsnio papildymą ir po kelių dienų Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus patvirtinus Lietuvos Respublikos įstatymas. Straipsnio papildymas skelbia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami simboliai, kurie „demonstruoja nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus, atlieka nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną.“

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji idėją uždrausti totalitarinių režimų simboliką Lietuvoje pasiūlė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, tačiau pirmuoju balsavimu nutarimo priimti nepavyko.

Diskusijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstatymas sulaukė tiek aršios kritikos, tiek ir pagyrų. Dėl sovietinių simbolių uždraudimo, pirmiausia sulaukta nepasitenkinimo iš Dūmos. Rusijos komunistų partijos Saratovo srities pirmasis sekretorius Valerijus Raškinas tai pavadino „nacionalinės nesantaikos kurstymu“, Rusijos Federacijos Tarybos vadovas Sergejus Mironovas - „marazmu“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Nesterovas – bandymu paniekinti žuvusių kovoje su fašizmu žmonių atminimą.[1]Maskvoje prie Lietuvos ambasados buvo surengta protesto akcija.[2] Po kelių dienų nuo įstatymo pataisos priėmimo buvo išniekinta Lietuvos ambasada Baltarusijoje. Šalia ambasados rasta ir vandalų parašyta „protesto nota“, kurioje „Baltarusijos nacionalbolševikai smerkia tokį necivilizuotą Lietuvos įstatymą“.

Lietuvoje pasipiktinimo susilaukta iš socialistų partijos, kuri sovietinių simbolių uždraudimą pavadino „istorinio vandalizmo aktu“, kuriuo Lietuva nori išbraukti „itin reikšmingą jai laikotarpį“.[3]

Tuo tarpu dėl nacių simbolikos uždraudimo priekaištų beveik nesulaukta. Vokietijos Teisingumo ministrė pagyrė tokį LR vyriausybės sprendimą, o neonaciu vadinamas tuometinės VLNDS lyderis Mindaugas Murza tepridūrė, kad „uždrausdami sovietinius ir nacistinius simbolius, vyriausybė pamiršo uždrausti Dovydo žvaigždę“.

Net ir priėmus šį įstatymą, nesugalvojama, kaip susitvarkyti su kai kuriais kylančiais neaiškumais. Vienas jų - svastikos uždraudimas. Svastika naudota daugelyje civilizacijų, jų tarpe - ir senovės lietuvių, daug metų iki tol, kol ją ėmė naudoti Trečiasis Reichas.[4]

Panašūs įstatymai kitose valstybėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašūs įstatymai priimti bent 8 ES šalyse. Latvijos mitingų, eitynių ir piketų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia tokių renginių dalyviams naudoti TSRS, Latvijos TSR ir nacistinės Vokietijos vėliavas bei herbus, taip pat atlikti jų himnus. Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą - 70 proc. Lietuvos gyventojų pritarė nacistinių simbolių draudimui, o 58 proc. – sovietinių simbolių draudimui. Nepritariančiųjų buvo, atitinkamai, 11 ir 18 proc. apklaustųjų.[5]

2012 m. liepos mėn. Moldovos parlamentas, nepaisant didžiausios opozicinės Moldovos komunistų partijos protestų, priėmė įstatymą, draudžiantį naudoti pjautuvą ir kūjį.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]