Solifliukcija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Solifliukcija (lot. solum 'dirvožemis', fluctio 'tekėjimas') – lėtas plastiškas atitirpusio šlaitų dirvožemio ir kitokio puraus grunto slinkimas; viena kriogenezės formų.
Vyksta daugiausia daugiamečio ir sezoninio įšalo srityse, aukštuose kalnuose. Gruntas slenka dėl savo svorio. Slinkimo greitis – keletas centimetrų per metus, kai kada keli šimtai metrų per valandą; priklauso nuo šlaito polinkio ir dispersinių nuosėdų kiekio.