Snieglentė
Snieglentė - speciali lenta, kuri yra pritaisyta prie batų specialiais apkaustais, naudojama snieglenčių sporte. Snieglentės dažniausiai būna nuo 140 iki 165 cm ilgio, 24 - 27 cm pločio. Jų dydį kiekvienas žmogus pasirenka pagal savo slidinėjimo lygį, ūgį, svorį, amžių, lytį ir slidinėjimo rūšį, kurios praktikuojamos snieglenčių sporte. Daugiausiai snieglenčių pagaminama iš medžio ir anglies pluošto. Medinės lentos yra populiariausios, jos yra tvirtos, kietos, jautrios, o anglies pluošto lentos yra minkštesnės, lankstesnės, tačiau mažiau jautrios nei medinės. Viršutinė snieglenčių dalis, kuri dažniausiai būna įvairiai dažyta, būna padengta akrilu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmosios snieglentės kūrėju laikomas amerikietis Shermanas Poppenas, kuris 1965 m. suklijavo dvi slides, kad jo vaikai galėtų slidinėti nuo kalnų. Netrukus po to tas pats žmogus sukūrė pirmąją komerciniu būdu pardavinėtą snieglentę, kuri buvo vadinama "Snurfer".
2008 m. snieglenčių ir jų įrangos pardavimas pasaulyje siekė 487 milijonų $ sumą. Vidutiniškai kiekvienas žmogus visai įrangai išleisdavo 540$.
Snieglenčių rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal tam tikrą slidinėjimo tipą yra skirstomos ir snieglentės:
- Freestyle lentos: jos yra skirtos slidinėjimui snieglenčių parkuose ir specialiose trasose halfpipe. Pagal konstrukciją šios lentos yra lengviausios ir trumpiausios (tarp 145 ir 160 cm). Šio tipo snieglentės apkaustų pozicija yra vienoda, t. y. nuo abiejų pusių atstumas iki apkaustų toks pat.
- Freeride lentos: jos yra skirtos slidinėjimui plėšiniuose ir ten, kur nėra prižiūrimos trasos. Šios rūšies lentos išsiskiria didesniu standumu. Taip pat dažnai būna simetriškai nukreiptos į vieną pusę, kartais su kregždės formos galu. Šio tipo snieglenčių apkaustų atstumas nevienodas, ilgesnė dalis nuo priekinio apkausto yra ilgesnė už galinę.
- Slalomo lentos: šios lentos yra skirtos sportinėms slalomo varžyboms. Jos yra gaminamos mažesniais kiekiais.
- All Mountain (universalios) lentos: šios lentos skirtos slidinėti bet kokios formos ir rūšies kalnų trasose. Jos tinka įvairiems slidinėjimo tipams ir lygiams.
Kiti snieglenčių kriterijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Snieglentės ilgis priklauso nuo žmogaus ūgio. Trumpesnės lentos būna labiau manevringos negu ilgesnės, tačiau ilgesnės lentos yra stabilesnės ir atima daugiau jėgų jas valdant. Snieglentės ilgis turėtų būti iki smakro. Tačiau taip svarbu yra ir žmogaus svoris.
- Trumpa lenta – tinkama daryti įvairiems triukams parkuose ir tuneliuose, lengva manevruoti, tačiau sunkiau valdosi nusileidinėjant nuo stačių šlaitų.
- Vidutinė lenta – tinkama įvairioms vietovėms, nuo parkų iki statesnių šlaitų.
- Ilga lenta – ši snieglentė skirta tiems, kas mėgsta didelį greitį ir staigius posūkius.
Lytis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma snieglenčių yra skirstomos ne tik pagal dydžius, bet ir į moteriškas ir vyriškas lentas. Taip yra todėl, kad moterų kojos trumpesnės bei jų pėdos mažesnės. Moterims dažniausiai siūlomos minkštesnės, lengvesnės, siauresnės arba trumpesnės lentos. Tokios pačios taisyklės taikomos ir vaikams.
Lankstumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradedantiesiems arba mėgėjams važinėtis parkuose ar pusvamzdžiuose siūloma pasirinkti lankstesnę lentą. Minkštesnė lenta sukasi lėtesniu greičiu ir įveikia staigesnius posūkius. Minkštos lentos dreba ilgose, greitose trasose.
Kietesnė lenta tinka vietovėse, kuriose vyrauja dideli greičiai, nes su ja yra lengviau atlikti posūkius dideliu greičiu, tačiau tuo pačiu yra sunkiau ją valdyti lėtesnėse trasose.
Briaunos dydis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Briauna - ta snieglentės dalis, kuri liečiasi su sniegu. Kuo didesnė briauna, tuo snieglentė yra stabilesnė važinėjant dideliu greičiu. Kuo mažesnė briauna, tuo lengviau atlikinėti įvairius posūkius.
Stovėsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Snieglenčių sporte vyrauja du stovėsenos būdai - Goofy ir Regular.
- Goofy: tai yra tokia žmogaus stovėsena, kuomet jo dešinė koja yra nukreipta į priekį.
- Regular: tai priešinga Goofy stovėsenai - į priekį nukreipiama žmogaus kairė koja. Šis stovėsenos būdas yra populiaresnis, tačiau kiekvienas sportininkas tai renkasi pagal savo įpročius ir patogumą.
Apkaustai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apkaustai yra svarbi snieglentės dalis. Jų pagalba prie lentos yra pritvirtinami snieglentininko batai. Dauguma apkaustų yra tvirtinami prie lentos keturiais varžtais.
Apkaustų rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra keletas apkaustų rūšių - strap-in, step-in ir hibridiniai.
Daugiausiai naudojami apkaustai yra strap-in. Šiais apkaustais batas yra tvirtinamas dviem dirželiais - vienas jų batą laiko per viršų, kitas per kulkšnį. Step in tipo apkaustai neturi dirželių. Snieglentininko batas prilaikomas iš šonų. Be šių dviejų tipų būna ir kitų apkaustų, kurie savyje derina strap-in ir step-in apkaustų savybes.
Apkaustų kampai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal žmogaus slidinėjimo stilių apkaustai nustatomi tam tikru kampu. Dažniausiai naudojami kampai yra tokie:[1]
- Alpių pozicija (Alpine) - tokio tipo apkaustų reguliavimas labiausiai tinka lenktynių stiliui. Abiejų apkaustų kampai nustatomi tarp +70° ir +35° laipsnių. Tokio kampo apkaustų reguliavimas leidžia agresyvų kampų kirtimą. Geriausiam trumpų posūkių įveikimui rekomenduojama, kad skirtumas tarp priekinio ir galinio apkaustų kampų būtų mažiausiai 5°.
- Priekinė pozicija (Forward) - tokia pozicija laikoma populiariausia tarp visų snieglentininkų. Tokio tipo apkaustai yra nustatomi į vieną pusę. Priekinio apkausto kampai gali būti nuo +40° iki +15° laipsnių, o galinio tarp +30° ir 0° laipsnių. Rekomenduojama, kad skirtumas tarp abiejų apkaustų kampų būtų bent 21°.
- Anties pozicija (Duck) - pozicija, kurios metu priekiniai apkaustai yra sureguliuojami teigiamu laipsniu, galiniai - neigiamu. Tokiu būdu kojos būna nugręžtos į skirtingas puses (kaip Antulio Donaldo kojos). Tokio tipo apkaustų reguliavimu galima lengviau atlikinėti triukus. Priekiniai apkaustai tokiu būdu sureguliuojami tarp 30° ir 0° laipsnių, galiniai tarp -1° ir -20°. Rekomenduojama skirtumą išlaikyti bent 10°.
- Plokščia pozicija (Flat) - anksčiau buvusi populiari apkaustų pozicija. Tokiu būdu abu apkaustai nustatomi ant nulio laipsnių. Tačiau dėl to, kad tokiu būdu snieglentininko batai dažnai gali liesti sniegą, pastaruoju metu ji nėra populiari ir AASI (JAV snieglenčių instruktorių asociacija) nerekomenduoja taikyti tokios apkaustų pozicijos.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Straipsnių apie snieglentes svetainė