Smėlio mandala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mandala JK Bendruomenių rūmuose sukurta Dalai Lamos apsilankymo metu, 2008 m.

Smėlio mandala (tibet. དཀྱིལ་འཁོར།  = dkyil 'khor) – senovinė tibeto budizmo meno išraiška, kilusi iš Indijos.[1]

Tibeto budistai pabrėžia materialaus pasaulio laikinumą sunaikindami kruopščiai kurtą mandalą iškart po kūrybos vyksmo pabaigos. Paprastai smėlis išpilamas į upę ar kitą vandens telkinį.[1]

Šiais laikais mandalos supilamos iš sutrintų rašalu nudažytų baltų akmenų miltelių. Senovėje naudotos įvairios medžiagos. Tarp jų gipsas, geltona ochra, raudonas smiltainis, akmens anglis. Taip pat naudotos gėlių žiedadulkės, žolelių šaknys, medžių žievės bei grūdų miltai ir net brangakmeniai.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Pattison, Mary. „mandala“. www.gomang.org. Suarchyvuotas originalas 2016-12-28. Nuoroda tikrinta 2017-01-23.