Skylūnėliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Metellina
Rudeninis skylūnas (Metellina segmentata)
Rudeninis skylūnas (Metellina segmentata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Vorai
(Wikispecies-logo.svg Araneae)
Šeima: Storažandžiai
(Wikispecies-logo.svg Tetragnathidae)
Gentis: Skylūnėliai
(Wikispecies-logo.svg Metellina)

Skylūnėliai (Metellina) – storažandžių (Tetragnathidae) vorų šeimos gentis.

Labiausiai Europoje ir Lietuvoje paplitusi rūšis – rudeninis skylūnas (Metellina segmentata Clerck, 1757).

Patelė 6,5-9,0 mm, patinėlis – 7,0-7,5 mm. Galvakrūtinė gelsva, dažnai šviesiai pilka, su plonu juodu pakraščiu ir Y pavidalo piešiniu. Krūtinė ruda ar juoda, cheliceros gelsvos. Kojos gelsvos, su neryškiais žiedeliais ir dėmelėmis. Pilvelis gelsvas ar pilkas, su rudų, juodų ir rausvų taškelių raštu.

Rudeninis skylūnas

Subrendę abiejų lyčių vorai randami nuo rugpjūčio mėn. iki vėlyvo rudens. Tinklas visada su atviru centru, kurį voras padaro perkąsdamas siūlus. Nerengia ypatingos slėptuvės. Patelė kabo beveik visada tinklo viduryje; patinėlis tykoja šone ant šakos, padėjęs koją ant signalinio siūlo. Vorų pora visą rudenį randama ant to paties tinklo. Patinėliai dažniausiai pasirodo, kai patelė pagauna grobį. Kartais patelė užpuola patinėlį, apipina siūlais ir iščiulpia. Kiaušinėlius deda rugsėjo – spalio mėn. į nukritusius lapus. Po kiaušinėlių dėties patelė miršta, jauni voriukai išsirita kitą pavasarį.

Vorai gyvena ant įvairių medžių ir krūmų, žemesnių augalų, pastatų išorinių sienų, dažniausiai saulės apšviestuose vietose.


Commons-logo.svg

Vikiteka