Skambutis (1998 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Skambutis
Ringuposter.jpg
PavadinimasRingu
Kilmės šalisJaponija
RežisieriusHideo Nakata
Prodiuseris (-iai)Taka Ichise
Scenaristas (-ai)Hiroshi Takahashi
Kôji Suzuki
KompozitoriusKenji Kawai
VaidinaNanako Matsushima
Hiroyuki Sanada
Rikiya Ōtaka
Yoichi Numata
Metai1998
ŽanrasSiaubo trileris
Trukmė96 min.
Kalbajaponų
Biudžetas$1 200 000 USD
IMDb įrašas

Skambutis (jap. リング = Ringu) – 1998 m. japonų siaubo filmas, sukurtas pagal Kōji Suzuki romaną tokiu pačiu pavadinimu ir režisuotas Hideo Nakatos.

Filme pasakojama apie prakeiktą, nerimą keliančią vaizdajuostę, kurią pažiūrėjęs žmogus miršta po savaitės. Tai pelningiausias siaubo filmas Japonijoje, uždirbęs 12 mlrd. jenų ($137,7 mln. JAV dolerių) ir pasak bendrovės „Oricon“ atliktos apklausos – laikomas labiausiai bauginančiu siaubo filmu Japonijoje.[1][2]

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Dvi paauglės, Masami (Hitomi Satō) ir Tomoko (Yūko Takeuchi) besikalba apie vaizdajuostę, įrašytą berniuko Idzu žemėje. Pasakojama, jog peržiūrėjęs juostą žiūrovas miršta praėjus septynioms dienoms. Tomoko atskleidžia, kad prieš savaitę ji ir trys jos draugai žiūrėjo kažkokią keistą juostą, kurios metu jai kažkas paskambino. Lygiai taip nutiko ir filme, todėl Masami persigandusi suvokia, kad Tomoko lemta mirti. Po kelių nerimą keliančių akimirkų, Tomoko nužudoma nematomos jėgos, o šalia buvusi Masami paklaikusiomis akimis viską regėjo.

Praėjus kelioms dienoms, Reiko Asakava (Nanako Matsushima), reporterė tirianti vaizdajuostės prakeiksmo populiarumą tarp paauglių, išsiaiškina, jog jos dukterėčia Tomoko ir jos trys draugai paslaptingai žuvo tą pačią naktį, tuo pačiu laiku, o mergina stebėjusi, kaip žūva Tomoko, išprotėjo ir yra gydoma psichiatrijos ligoninėje. Aptikusi Tomokos nuotraukas, darytas prieš savaitę, Reiko sužino, kad keturi paaugliai apsistojo nuomojamame kotedže Idzu žemėje. Vienoje iš nuotraukų ji pastebi, kad paauglių veidai neryškūs ir iškreipti.

Kiek vėliau, Reiko nuvyksta į Idzu ir to paties kotedžo svetainėje randa nepažymėtą vaizdajuostę. Žiūrėdama juostą, Reiko regi seriją nesusijusių siaubą keliančių vaizdų. Juostai pasibaigus, Reiko pamato atvaizdą televizoriaus ekrane ir atsisukusi pasižiūrėti ar nieko jei nėra už nugaros, gauna skambutį. Ji daro prielaidą, kad jai gyventi liko savaitė.

Pirmąją dieną Reiko pasitelkia buvusio vyro, Ryūji Takajama (Hiroyuki Sanada), pagalbą. Jis ją nufotografuoja ir jiedu pamato, kad nuotraukoje Reiko veidas taip pat išblukęs, kas įrodo, jog ji prakeikta. Nepaisydamas Asakavos prieštaravimų, Ryūji taip pat peržiūri juostą. Vėliau jie pasidaro juostos kopiją, kad abu galėtu ją tirti. Jiedu juostoje atranda paslėptą žinutę, kurioje sakoma „jei tęsi daryti 'shōmon', 'bōkon' ateis tavęs.“ Žinutė įrašyta Idzu Ošimos salos dialektu. Juostą pamato ir Asakavos sūnus Joičis, todėl jie nuplaukia į salą ir išsiaiškina didžiojo aiškiaregio Šizuko Jamamura istoriją, kuris dėl savo stulbinančios antgamtinės galios buvo apkaltintas sukčiavimu ir nusižudė. Jo galia atiteko dukrai, dėl kurios turėjimo ja taip pat buvo nepasitikima ir galiausiai ji buvo nužudyta tėvo.

Likus dienai, Reiko ir Ryūji išsiaiškina, kad Šizukos dukra (Sadako) greičiausiai ir įrašė tą vaizdajuostę. Jiedu grįžta atgal į Idzu darydami prielaidą, jog Sadako yra mirusi ir paauglius nužudė keršto trokštanti jos siela. Paskui jie atidengia šuliny, buvusį po kotedžu ir išvysdami viziją, suprantą, kad Sadakos tėvas nužudydamas dukrą ją ten įmetė. Jie bando išsausinti šulinį ir surasti Sadakos kūną, kad galėtų nuraminti jos sielą. Reiko radus jos kūną, nieko keisto neįvyksta ir jiedu supranta, kad užkeikimas panaikintas.

Tačiau kitą dieną, Ryūji esant namuose staiga įsijungia televizorius, kurio ekrane vaizduojamas tas pats šulinys. Jis su baime stebi kaip iš televizoriaus išlenda Sadakos vaiduoklis ir mirtinai jį išgąsdina, kad jam net sustoja širdis. Beviltiškai bandydama išgelbėti sūnų, Reiko suvokia, kad tai nesibaigiantis ciklas ir, kad juosta turi būti perkopijuota norint išgelbėti žiūrovą.

Tęsiniai ir adaptacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo sukurti du filmo tęsiniai „Rasen“ (1998 m.) ir „Skambutis 2“ (1999 m.), pastarasis nėra paremtas Suzuki kūriniais. Taip pat buvo sukurta ir filmo priešistorė – „Skambutis 0: gimtadienis“ (2000 m.).

Be to buvo sukurtos korėjiečių „Skambutis“ ir „Skambutis: virusas“ ir amerikiečių „Skambutis“ (2002 m.) bei „Skambutis 2“ adaptacijos.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]