Siurjekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Surjekcija.
Kita surjektyvi funkcija.
Funkcija, netenkinanti surjektyvumo sąlygos.

Siurjekcija (anksčiau plačiai naudotas terminas surjekcija) matematikoje reiškia atvaizdį (atvaizdavimo būdą) arba funkciją f, kuri kiekvienam aibės Y elementui priskiria bent vieną aibės X elementą taip, kad f(x) = y.

Reikia atkreipti dėmesį, kad siurjekcija nereikalauja vienareikšmiškumo (skirtingiems x gali būti priskirtas tas pats vienas y elementas, taip pat gali likti x elementų, kuriems nepriskiriamas joks y).

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Funkcija, teigiamųjų realiųjų skaičių aibėje, kiekvienam teigiamam r priskirianti realųjį skaičių r² yra siurjekcija.
  • Funkcija, atvaizduojanti realiųjų skaičių aibę į visų realiųjų skaičių aibę fR → R apibrėžtą taip, kad f(x) = x² nėra siurjekcija, kadangi nėra tokio realiojo skaičiaus x, kuriam x² = −1.