Simonas Firkovičius

Simonas Firkovičius
Gimė	1897 m. lapkričio 28 d. Trakai, Rusijos imperija
Mirė	1982 m. balandžio 6 d. (84 metai) Vilnius, Lietuvos TSR
Palaidotas (-a)	Trakų karaimų kapinėse

Veikla	Dvasininkas, rašytojas, poetas

Alma mater	Eupatorijos karaimų dvasinė seminarija (1919)
Žinomas (-a) už	Trakų kenesos hazanas, karaimų kultūros puoselėtojas

Simonas Firkovičius (1897 m. lapkričio 28 d. Trakuose, Rusijos imperija – 1982 m. balandžio 6 d. Vilniuje, Lietuvos TSR) – Lietuvos karaimų dvasininkas, rašytojas, poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1897 m. lapkričio 28 d. Trakuose. 1914 m. su šeima evakavosi į Krymą. Mokėsi vienintelėje pasaulyje Eupatorijos karaimų dvasinėje seminarijoje, kurią baigė 1919 metais. 1920 m. grįžo į Trakus, buvo išrinktas dvasininku, vėliau vyr. dvasininku ir Karaimų dvasinės valdybos sekretoriumi. Buvo Trakų karaimų religijos ir kalbos mokyklos direktorius ir mokytojas. Iki pat mirties buvo Trakų kenesos vyriausiuoju dvasininku – hazanu.

S. Firkovičiaus veikla nesiribojo vien Trakais. Tautinėje ir religinėje sferose jis glaudžiai bendradarbiavo su kitomis karaimų religinėmis bendruomenėmis, kurios iki karo dar gyvavo Vilniuje, Lucke, Haliče, Panevėžyje. 1932 m. kartu su kitais įkūrė Vilniaus karaimų istorijos ir literatūros bičiulių draugiją. Tarpukario metais pradėjo statydinti Trakuose karaimų nacionalinį muziejų (dabar šiose patalpose įrengta Trakų istorijos muziejaus karaimų buities ir kultūros ekspozicija). Prasidėjus karui, o ypač pokario laikotarpiu, nutrūko ryšiai tarp bendruomenių, iširo bendras religinis ir tautinis karaimų gyvenimas. Liko viena veikianti Trakų kenesa tik dėl to, kad S. Firkovičius neatsisakė dvasininko pareigų ir išlaikė vienintelę buvusioje Sovietų Sąjungoje ją veikiančią ir visapusiškai rūpindavosi tikinčiaisiais. Sovietinės okupacijos metais Trakų kenesoje jis slaptai atlikdavo religines apeigas.

S. Firkovičius yra daug nuveikęs kaip gimtosios kalbos ir karaimų tikybos mokytojas, folkloro puoselėtojas, rankraščių saugotojas. Jo surinkta karaimų rankraščių kolekcija 1983 m. perduota į Lietuvos Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyriaus fondus. Jis sudarė karaimų maldų ir giesmių rinkinį karaimų kalba ,,Koltchalar“ (1935 m). 1938 m. parašė knygą apie Lenkijos karaimus ,,O karaimach w Polsce“ (1938 m.).

S. Firkovičius buvo ne vien dvasininkas ir mokytojas. Didelę kultūros vertybę sudaro originali S.Firkovičiaus kūryba - poezija, dramaturgija, vertimai. Jis parašė pjesių mėgėjų teatrui: ,,Du gyvenimai (Eki tirlik) (1935), ,,Namų draugas (Dostu juvniun)“ (1937 m.), ,,Tikras užmokestis (Kerti jal)“ (1938 m.). Jose minimi realūs Trakų karaimų bendruomenės gyvenimo faktai, pašiepiamos žmogiškosios ydos.

Pagal padavimus apie kunigaikštį Vytautą S. Firkovičius yra sueiliavęs dvi balades. Viena jų vadinasi ,,Karžygis“ (Alankasar“), kita, dar populiaresnė, Alfonso Bukonto išversta į lietuvių kalbą – ,,Stebuklingas didžiojo kunigaikščio žirgas“ (,,Batyr bijnin tamaša aty“). Šio kūrinio pagrindą sudaro legenda apie kunigaikščio Vytauto žirgą, kuris išgelbėjo Trakų karaimus nuo potvynio. S. Firkovičius vertė į karaimų kalbą lietuvių, lenkų, rusų poetų eilėraščius, taip pat ir Adomo Mickevičiaus kūrinius. Mirė 1982 m. balandžio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Trakų karaimų kapinėse.

1997 m. Trakuose, Karaimų gatvėje ant namo Nr. 42 buvo atidengta memorialinė lenta S. Firkovičiui.^[1]