Sigitas Ališauskas
Sigitas Ališauskas (1943 m. kovo 3 d. Papilvyje, Veiverių valsčius – 2016 m. rugpjūčio 3 d.) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 m. baigė fizikos studijas VU Fizikos fakultete, apgynė disertaciją, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (1982 m.).
1966-1976 m. dirbo Fizikos ir matematikos institute, 1977-1989 m. Fizikos institute, nuo 1990 m. Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Branduolio teorijos sektoriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių moksliniuose žurnaluose iš tolydžiųjų Li grupių ir kvantinių algebrų įvaizdžių teorijos, neredukuotinių tenzorinių operatorių matematinio aparato taikymo atomo fizikoje. Pasiūlė ir išplėtojo originalius algebrinius bei analizinius metodus operacijoms su kartotiniais unitariųjų ir ortogonaliųjų grupių įvaizdžiais atlikti naudojant tų grupių įvaizdžių bazinių funkcijų bei Klebšo ir Gordano koeficientų biortogonaliąsias sistemas ir analizinius jų ortogonalizavimo metodus.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1984 m. LTSR valstybinė premija
- 1999 m. Lietuvos mokslų akademijos Adolfo Jucio premija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sigitas Ališauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 345 psl.