Sicilijos grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Contado di Sicilia
Sicilijos grafystė
Apulijos ir Kalabrijos hercogystės vasalė

1071 – 1130
Location of Sicilijos grafystė
Location of Sicilijos grafystė
Grafystė 1112 m.
Sostinė Miletas (1071-1112)
Palermas (1112-1130)
Kalbos normanų; siciliečių
Valdymo forma grafystė
Era Viduramžiai

Sicilijos grafystė (it. Contado di Sicilia) – grafystė Pietų Italijoje, kurią valdė normanų dinastija. Didžiausio išsiplėtimo laiku valstybė valdė visą Sicilijos salą, Maltą ir Kalabrijos dalį.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodžeris I Palerme 1071 m.

Iki grafystės sukūrimo sala buvo valdoma arabų kaip atskiras Sicilijos emyratas, tačiau krikščioniškasis pasaulis skatino salos rekonkistą. Tinkamiausi šiam tikslui buvo normanai, tuo metu jau turėję stiprią valdžią pietinėje Italijoje. 1059 m. popiežius paskatino Apulijos ir Kalabrijos hercogą Robertą Guiskardą atkariauti Siciliją krikščionims.

Robertas 1061 m. surengė pirmąjį krikščionišką žygį į Sicilijos salą. Tuo metu iš Bizantijos perimtas Redžas, o Sicilijoje iš maurų perimta Mesina. Per 1071 m. žygį paėmęs Palermą, Robertas įkūrė Sicilijos grafystę, kurią atidavė valdyti savo broliui Rodžeriui. Ši grafystė vasaliteto ryšiais buvo surišta su Apulija ir Kalabrija. Kadangi Sicilijoje kurtis buvo nesaugu, grafo pagrindinė rezidencija buvo Miletas žemyninėje Italijoje, iš kur grafystė ir buvo valdoma. Tik 1112 m. sostinė perkelta į Palermą.

Per pirmuosius 20 valdymo meų Rodžeris sėkmingai nukariavo visą Sicilijos salą išvydamas iš ten saracėnus. 1091 m. jis užėmė paskutinę musulmonų tvirtovę Noto ir pradėjo jūrinius žygius į Maltą, kuri irgi buvo valdoma saracėnų. Maltos nukariavimas baigtas 1127 m., kuomet ten panaikinta arabų administracija.

Kuomet 1085 m. Robertas mirė, o jo sostą paveldėjo Rodžeris Borsa, kuris nesugebėjo tinkamai valdyti šalies, Sicilijos grafystė tapo vis stipresne ir galingesne. Nors grafystė buvo laikoma pavaldžia Apulijos ir Kalabrijos hercogystei, Sicilijos grafas paveržė iš jos nemažas teritorijas Kalabrijoje. Įtampa tarp abiejų normanų valstybių sustiprėjo Siciliją valdant Rodžeriui II, kuris pykosi su savo pusbroliu Viljamu II. Tačiau galiausiai bevaikis Viljamas II paliko savo hercogystę Rodžeriui. Taip šis 1127 m. apjungė abiejų normanų valstybių valdžią.

1130 m. Rodžeris II su popiežiaus Anakleto II palaiminimu titulavosi Sicilijos karaliumi, ir jo valstybė tapo Sicilijos karalyste.

Grafų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]