Sfumato

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mona Liza“, paveikslo detalė

Sfumato (iš italų kalbos „išnykstantis“, nuo it. fumo − rūkas[1]) – tapybos technika, kai spalvos ar tonai taip subtiliai vienijami, kad sunku atskirti, kada spalva ar tonas pereina vienas į kitą. Leonardas da Vinčis laikomas pirmuoju, meistriškai įvaldžiusiu šią techniką. Giorgio Vasari Leonardo darbuose naudojamą sfumato laikė vienu požymių, atskiriančių naująją dailę (Brandusis renesansas) nuo italų ankstyvojo renesanso (quattrocento) stilistikos. Tipiniais sfumato naudojimo pavyzdžiais laikomi šešėliai apie „Mona Lizos“ lūpas ir akis.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, − 2004. p. 648