Serenas
| Serenas pranc. Seraing, ol. Seraing | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Belgija
|
| Regionas | Valonijos regionas |
| Provincija | Lježo provincija |
| Gyventojų | 60 740 |
 Vikiteka |
Serenas |
| Kirčiavimas | Serènas |
Serenas – miestas rytų Belgijoje, pietvakariniame Lježo pakraštyje. Išvystyta plieno, kristalo pramonė.
Čia buvo aptikta keletas V ir VI amžių skeletų, puodų šukių, ginklų ir brangenybių, liudijančių, kad vietovės buvo apgyvendintos frankų laikais. Pirmasis miesto paminėjimas datuojamas 956 m., kai minimas Karolingų žemdirbystės domenas, besitęsiantis abiejose Maso upės pusėse ir priklausantis kažkam vardu Saranas, buvo padovanotas Sint-Truideno abatijai. Visa teritorija netrukus atiteko Lježo kunigaikščiui-vyskupui.
Viduramžiais miestelio gyventojai buvo skolingi Lježui, įsipareigoję ginti miestą mainais už mokesčių atleidimą.
Pirmasis medinis tiltas per upę, pakeitęs keltą, buvo pastatytas 1381 m.
Miesto pavadinimas keitėsi kelis kartus, o dabartinė rašyba nustatyta tik XVIII amžiuje. Maždaug tuo metu įvairūs veiksniai kartu pritraukė pramonės investuotojus į Sereną: pramonės revoliucijos atsiradimas, Maso upės artumas ir anglies atradimas Ougrée. Pirmieji geležies dirbiniai buvo pagaminti 1809 m., kai John Cockerill ir jo brolis Džeimsas padarė revoliuciją plieno pramonėje, vietoje tradicinės medžio anglies panaudojo aukštakrosnes ir koksą. Nauja John Cockerill & Cie bendrovė, įsteigta mieste 1817 m. Vėlesniais metais buvo pastatyta ir daugiau metalurgijos gamyklų ir liejyklų. Stiklo gamintojams atrodė patrauklus pigaus anglies šaltinio artumas. Val Saint Lambert pradėjo savo veiklą 1826 m.
Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Val Saint Lambert vietovėje yra senoji Val-Saint-Lambert abatija ir krištolo gamykla, kurioje stiklo darbuotojai vis dar pučia, drožia ir graviruoja visame pasaulyje žinomus meno kūrinius. Kaimyninėje pilyje veikia stiklo muziejus.
- Kokerilo pilis anksčiau buvo Lježo vyskupų vasaros rezidencija. Napoleono epochos metu čia įsikūrė ligoninė.
- Miesto rotušė bei pagrindinė bažnyčia, kurioje yra XII amžiaus krikšto fontai.
- Miškingas regionas į pietus nuo Sererano siūlo daugybę žygių.
Folkloras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pasak senos vietos legendos, miesto apylinkėse gausu raganų (valonų k.: macrales). Makralai buvo prikelti 2000 m. ir dabar yra nuolatinis vietinio folkloro elementas.
- Kaip ir daugelis kitų Valonijos miestų, Serenas turi savo milžinišką lėlę: Li Rayeû d'class.
- Mieste veikia kuprininkų brolija, kurios tikslas yra atgaivinti Val Saint Lambert abatijos vyno daryklas.
- Veikia ir kita brolija „Gay Boulet“, kurios misija yra populiarinti vietinį receptą „Boulets à la Liégeoise“. .
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- RFC Seraing (buvęs futbolo klubas);[1]
- RFC Seraing (1922) (futbolo klubas); 2021–2022 m. sezone, po 25 metų pertraukos, klubas iš Sereno vėl žaidė aukščiausioje šalies lygoje.[2]
- Stade du Pairay stadionas, kurio talpa 8 207 žiūrovai.[3]
Miestai dvyniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Serenas turi ryšius su šais miestais
Žymesni miestelėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- John Cockerill, britų pramonininkas ir Cockerill-Sambre plieno bendrovės įkūrėjas (1790–1840).
- Michel Preud'homme, buvęs futbolininkas, vartininkas (g.1959)
- Gilbert Bodart, futbolo treneris (g. 1962)
- Michaël Goossens, futbolininkas (g. 1973)
- Viktor Klonaridis, futbolininkas (g. 1992)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesto svetainė (pranc.)
- Pašto atvirukai ir nuotraukos Seraing
- Steel mill in Seraing (anglų k.)