Sensorinis neuronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sensorinis neuronas (angl. afferent neuron, sensory neuron; lot. af-fero – atnešti, pristatyti, lot. nervus – nervas) – tai neuronas, kuris gauna signalą iš aplinkos (prisilietimas, skonis, kvapas, šviesa, garsas) per receptorių, transformuoja jį į nervinį signalą ir perduoda tarpiniams neuronams (CNS). Pastarieji savo ruožtu jungiasi su motoriniais neuronais tame pačiame nervų sistemos segmente arba perduoda impulsą į aukščiau esančius CNS segmentus. Iš CNS signalas per efektorinį (motorinį) neuroną perduodamas efektorinėms (pvz.: raumens) ląstelėms.

Prie sensorinių neuronų priskiriamos ir tos ląstelės, kurios sudaro kylančius laidus nugaros ir galvos smegenyse. Sensoriniai neuronai kartais vadinami juntamaisiais ar aferentiniais neuronais.

Neuronų tipai

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugusio žmogaus sensorinis neuronas (SN), besitęsiantis nuo kojos piršto iki stuburo smegenų, gali būti apie 2 metrų ilgio, o žirafos net 5 metrų ilgio. SN – tai pseudovienpolė ląstelė, kuri turi

  • dendritai sensoriniams neuronams nėra būdingi;
  • ilgą aksoną, kuris yra išsišakojęs į dvi dalis. Viena jo dalis nukreipta CNS link, kur per sinapses jungiasi su įterptiniais neuronais, o kita dalis yra prie receptoriaus;
  • likusių ląstelės dalių šone lokalizuotą ląstelės kūną (patalpintas nugaros ar galvos smegenų ganglijuose).

Sensorinis neuronas tiek ant ląstelės kūno, tiek atsišakojusiose ataugose turi daug sinapsių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]