Selvansas
Selvansas (Selvans) – ganyklų ir miškų dievas etruskų mitologijoje; atitinka romėnų Silvaną.[1]
Ant bronzinių Pjačencos kepenų (avies kepenų modelio) Selvanso vardas įrašytas dukart.[2] Etrūrijoje šio dievo kultas buvo plačiai paplitęs.[1] Aptikta nemažai apžadinių aukų, kurių įrašuose nurodoma, kad jos dedikuotos Selvansui; daugiausia tai bronzinės statulėlės.[2] Šiuose įrašuose Selvansas įvardijamas įvairiais epitetais – canzate, enizpeta, sanchuneta, taip pat Selvansl Tularias („sienų Selvansas“).[2] Pastarasis epitetas įrašytas ant bronzinės atleto statulėlės (jos kilmės vieta nežinoma).[3] Teigiama, kad epitetas Selvansl Tularias atspindi pagrindinę šios dievybės funkciją – saugoti šventviečių, kapaviečių, teritorijų sienas, ribas (etruskų k. tular).[2][4]
Kortonoje aptikta bronzinė Selvanso statulėlė (drauge su ja rasta ir Kulšanšo statulėlė).[1] Selvansas pavaizduotas kaip nuogas bebarzdis jaunuolis, avintis ilgaaulius batus, galvą prisidengęs lokio galvos kailiu (plg. romėnų Silvanas vaizduotas su barzda).[1][5] Iš graikų mitologijos perimtose scenose etruskai Selvanso nevaizdavo.[2]
Pats dievavardis Selvans, manoma, yra lotynų kilmės (iš lot. Silvanus).[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 59.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 205.
- ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 16.
- ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 122.
- ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 60.