Santjago sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Santjago sala
Pietinė Santjago dalis

Santjago sala (port. Ilha de Santiago) – didžiausia, daugiausiai gyventojų turinti ir ekonomiškai svarbiausia Žaliojo Kyšulio sala. Yra Atlanto vandenyne, Pavėjinių salų grupėje, tarp Majo rytuose (40 km) ir Fogo vakaruose (50 km). Plotas 991 km². Sala vulkaninės kilmės, aukščiausia vieta 1394 m aukščio Pico d’Antónia kalnas. Verčiamasi žemės ūkiu (auginami javai, cukranendrės, bananai, kava, mangai), žvejyba, turizmu, smulkia pramone.

Santjago salą 1460 m. atrado portugalų keliautojas António Noli. Jis įkūrė Sidad Veljos garizoną. Saloje klestėjo vergų prekyba, piratavimas.

Santjage gyvena virš 266 tūkst. gyventojų. Svarbiausi miestai: Praja (šalies sostinė), Tarafalas, Sidadi Velja (pirmoji sostinė), San Domingošas.

Santjago sala padalinta į 9 savivaldybes: