Sandonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antiocho X Euzebo Filopatro moneta, vaizduojanti Sandoną.

Sandonas (Sandon, Sandes, Sandan, Sanda) – dievas, garbintas senovės Tarse; vaizduotas kaip žmogus su mitra, laikantis kalaviją, gėlę arba (neretai) kirvį, stovintis ant raguoto ir sparnuoto liūto nugaros.[1][2] Labiausiai buvo siejamas su karu ir orais.[3] Svarbiausioji kilikiečių panteono dievybė Sandonas buvo bent jau nuo II tūkst. pr. m. e. pradžios.[4]

Senovės graikai ir romėnai Sandoną sutapatino su Herakliu.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Donald A. MacKenzie, Myths of Babylonia and Assyria (1915), p. 348.
  2. James George Frazer, Adonis Attis Osiris: Studies in the History of Oriental Religion (1906), p. 127.
  3. Martin Hengel and Anna Maria Schwemer, Paul between Damascus and Antioch: The Missing Years (SCM Press, 1997), p. 167.
  4. Hetty Goldman, “The Sandon Monument of Tarsus”, Journal of the American Oriental Society, Vol. 60, No. 4 (December 1940), p. 544.
  5. Goldman, p. 544.