Saločių dvaras
| Saločių dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Saločiai Pasvalio rajonas |
| Bajorų giminės | Radvilos Naruševičiai Pacai Komorovskiai Medemai Harenai |
| Parkas | Landšaftinio plano parkas |
| Pastatų būklė | sunykęs |
Saločių dvaras – dvaras, esantis Saločiuose, Pasvalio rajone. Miestelyje yra dvaro sodybos fragmentų, prie Mūšos upės – statinių liekanos parke (geriau išsilaikė rūsys) ir senos dvaro kapinės.
Saločiai – vėliausiai įsigyta Radvilų Biržų kunigaikštystės valda, teritoriškai atitrūkusi nuo vientiso Biržų kunigaikštystės masyvo. Anksčiausiai yra paminėtas – 1514 m. 1589 m. Elžbieta Komajevskytė Naruševičienė (Stanislovo Naruševičiaus našlė) užstatė Saločius už 2000 kapų Vilniaus tijūnui Jonui Dominykui Pacui, o jis 1590 m. valdą už tokią pačią sumą užstatė K. Radvilai. 1601 m. Jurgis Komorovskis, turėjęs pusę Saločių dvaro, perleido jį Kristupui Radvilai Perkūnui.[1]
XVII a. II p. B. Radvila ketino sujungti Saločius su visa Biržų kunigaikštyste. Tai rodytų jo žemių pirkimo aktai Lukianų, Smardonės laukuose. Saločių valdai priklausė du stambūs palivarkai: Biržų žemionio Jono Skrockio (prie Mūšos) ir Kiemėnai.[2] Saločių dvaro centras – sodyba su ūkiniais pastatais – buvo išsidėsčiusi nuo Mūšos upės slėnio į rytus, pagal Mūšos intako, Bėrės upelio, pietinį pakraštį. Tai buvo iš Livonijos XVIII a. atsikėlusių Medemų valdos. Pradžioje jiems priklausė ir miestelis su bažnyčia, žydų maldos namais, elgetynu.[3]
1863 m. dvarą valdė baronas Eugenijus fon Harenas. 1925 m. dvaras išparceliuotas. Iš dvaro statinių iki šių laikų išlikęs tik dvaro rūsys, kuriame įrengta medžiotojų būrelio užeiga. Parkas (3 ha), esantis Saločių miestelyje, paliktas Saločių savivaldybei. Iš senųjų parko statinių išlikęs pylimas, ant kurio įrengtos XVIII–XIX a. dvarininkų Medemų šeimos kapinaitės, rūmų pamatų liekanos. Landšaftinio plano parke yra 10 rūšių vietinių medžių. Seniausi ir įspūdingiausi – 30 m aukščio mažalapės liepos ir 32 m vinkšna. Jos kamienas yra 1,45 m drūtumo. Vargu ar Lietuvoje yra daugiau tokių vinkšnų. Parke auga 7 rūšių introducentai, iš jų medžiai – kvapiosios ir pilkosios tuopos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.birzumuziejus.lt/lt/salociai Archyvuota kopija 2017-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Stapulionis, Antanas. Buvę dvarai ir palivarkai Pasvalio rajone. Pasvalys, 1988.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512