Pereiti prie turinio

Rūdavos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rūdavos mūšis

Vinrichas Kniprodė
Data 1370 m. vasario 18 d.
Vieta ties Rūdava (dabar Melnikovo kaimas), 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
Rezultatas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pralaimėjimas
Konflikto šalys
LDK Teutonų ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Algirdas ir Kęstutis Vinrichas Kniprodė
Nuostoliai
maršalka
trys komtūrai
daug riterių

Rūdavos mūšis (vok. Schlacht bei Rudau) − Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis, įvykęs 1370 m. vasario 18 d. ties Rūdava (dabar Melnikovo kaimas), 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.

Lietuvių kariuomenė, vadovaujama Algirdo ir Kęstučio, vasario 17 d. užėmė ir sudegino Rūdavos pilį. Prie pilies vasario 18 d. priartėjo Vokiečių ordino kariuomenė, vadovaujama didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės (Winrich von Kniprode). Vokiečių kronikos teigia, kad lietuviai čia skaudžiai pralaimėję (patyrę tarp 1000 ir 5500 karių nuostolį). Tačiau, atrodo, kad kaip ir aprašant Strėvos mūšį taip ir šį, lietuvių nuostoliai buvo žymiai perdėti.

Mūšyje žuvo ordino kariuomenės vadas − maršalka, trys komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių. Nors lietuviai ir turėjo atsitraukti, bet tai nebuvo didelis smūgis, nes jie netrukus galėjo iš naujo pradėti savo puolimus.[1]

  1. A. Šapoka. Lietuvos istorija.