Rūdavos mūšis
Rūdavos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Vinrichas Kniprodė | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
LDK | Teutonų ordinas | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Algirdas ir Kęstutis | Vinrichas Kniprodė | ||||||
Nuostoliai | |||||||
maršalka trys komtūrai daug riterių |
Rūdavos mūšis (vok. Schlacht bei Rudau) − Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis, įvykęs 1370 m. vasario 18 d. ties Rūdava (dabar Melnikovo kaimas), 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
Lietuvių kariuomenė, vadovaujama Algirdo ir Kęstučio, vasario 17 d. užėmė ir sudegino Rūdavos pilį. Prie pilies vasario 18 d. priartėjo Vokiečių ordino kariuomenė, vadovaujama didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės (Winrich von Kniprode). Vokiečių kronikos teigia, kad lietuviai čia skaudžiai pralaimėję (patyrę tarp 1000 ir 5500 karių nuostolį). Tačiau, atrodo, kad kaip ir aprašant Strėvos mūšį taip ir šį, lietuvių nuostoliai buvo žymiai perdėti.
Mūšyje žuvo ordino kariuomenės vadas − maršalka, trys komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių. Nors lietuviai ir turėjo atsitraukti, bet tai nebuvo didelis smūgis, nes jie netrukus galėjo iš naujo pradėti savo puolimus.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ A. Šapoka. Lietuvos istorija.