Rytų Jeruzalė
Rytų Jeruzalė (arab. القدس الشرقية = al-Quds al-Sharqit; hebr. מִזְרַח יְרוּשָׁלַיִם = mizraḥ yerushalayim) – Jeruzalės miesto dalis, kurią Jordanija užėmė per 1948 m. Arabų-Izraelio karą. Vakarų Jeruzalę užėmė Izraelis. Nuo 1967 m. Arabų-Izraelio karo tarptautinė bendruomenė Rytų Jeruzalę laiko Izraelio okupuota teritorija.
Į Rytų Jeruzalės teritoriją įeina Jeruzalės senamiestis ir kai kurios švenčiausios judaizmo, krikščionybės ir islamo vietos, tokios kaip Šventojo kapo bažnyčia, Al Aksos mečetė, Uolos kupolas, Šventyklos kalnas ir Vakarų siena, taip pat keli gretimi rajonai. Izraelio ir palestiniečių apibrėžimai dėl Rytų Jeruzalės sienų skiriasi. Palestinos oficialioji pozicija grindžiama 1949 m. susitarimais, o Izraelio pozicija remiasi dabartinėmis Jeruzalės savivaldybių ribomis. Tai nulėmė daugybę plėtros etapų, ku riuos Izraelio savivaldybių institucijos priemė po 1967 m. šešių dienų karo. Nepaisant pavadinimo, Rytų Jeruzalė apima seniūnijas į šiaurę, rytus ir pietus nuo senamiesčio. Tarptautinė bendruomenė teigia, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos. Izraelis ginčija šį aiškinimą.[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Irene Salenson (2005) Jerusalem and the border, evolutive aspects in Estudios fronterizos, vol.6 no.11 jun. 2005
- ↑ Jerusalem on the Map o.a. kaartje 13 Archyvuota kopija 2018-03-23 iš Wayback Machine projekto. ipcc-jerusalem.org, 2007