Rygos apgultis (1210)

Rygos apgultis (1210)
Voldemaro Vimbos paveikslas „1210 m. Kuršių antpuolis prieš Rygą“
Data 1210 m. liepos 12–13 d. Vieta Ryga, Livonijos ordino valstybė Rezultatas Rygos ir Kalavijuočių ordino pergalė
Konflikto šalys
kuršiai	Kalavijuočių ordinas Rygos miestas

Rygos apgultis – nesėkmingas kuršių mėginimas 1210 m. liepos 12–13 d. užimti Kalavijuočių ordino ir Rygos arkivyskupo sostinę Rygą, kuršių pergale pasibaigusio 1210 m. balandžio 18 d. įvykusio Zundos jūros mūšio tęsinys. Mūšio įvykiai aprašyti Henriko Latvio kronikoje.

Zundos mūšyje kuršiams nugalėjus kryžiuočius, Agės (Skultės) lyviai įtikino kuršius kartu pulti ir užimti Rygą, kurioje buvo likę nedaug karių. Kuršiai surinko gausias pajėgas, laivais atvyko į Dauguvos deltą, tačiau prie Rygos miesto nepriartėjo, o įsikūrė stovykloje ir laukė žynių ženklo dėl tinkamo laiko pulti.

Kuršiai puolimą pradėjo liepos 12 d., pralaukę 14 dienų. Apie artėjančius užpuolikus miestiečius įspėjo žvejai.

Keletas pirmųjų mėginimų miestą paimti šturmu aba padegti nedavė rezultatų, nesėkmingi buvo ir miesto apšaudymai. Po keleto susirėmimų, kurie neatnešė didelės sėkmės nė vienai pusei, kuršiai pasitraukė į savo laivus, o rygiečiai – į miestą. Rygiečiai padegė už miesto sienų buvusį kaimą. Po pietų kuršiai apsupo miestą ir keletoje vietų padegė miesto sienas. Kartu kuršiai nuo miesto gynėjų apšaudymų patyrė didelių nuostolių. Henriko Latvio kronikoje teigiama, kad gynėjai šaudė į užpuolikus, kai šie, padėję skydus, rinko malkas laužui.

Į pavakarę iš Dauguvos aukštupio atvyko pastiprinimas. Tai buvo Holmo tvirtovės (dab. Martinsala) įgula. Po nedidelio susirėmimo kuršiai pasitraukė į pietinį upės krantą, kur tris dienas ilsėjosi, apraudojo mirusiuosius ir degino jų kūnus. Tuo metu prie miesto priartėjo į pagalbą rygiečiams skubėję landmaršalo Konrado (lot. Conradus de Meyiendorpe) su Ikškilės lyviais, krikščionybę priėmusio Turaidos valdovo Kaupo su jam pavadžiais lyviais pajėgos, vėliau – ir Cėsių komtūro Bertoldo (Bertholdus de Wenden) kariauna.

Matydami augančias priešų pajėgas kuršiai atsisakė tolesnės kovos ir pasitraukė, nors tuo metu jiems į pagalbą traukė Turaidos lyvių kariauna.

Po mūšio kuršius pulti Rygą raginę lyviai vyskupui išmokėjo kompensaciją už išdavystę ir pažadėjo ateityje būti ištikimi.

Kuršių atsitraukimo diena – liepos 13 d. – šv. Margaritos diena – Rygoje buvo pradėta minėti kaip šventė.

Poema

1934 m latvių poetas Vilis Plūduonis apie šiuos įvykius sukūrė poemą „Kūri pie Rīgas 1210. gadā“

Literatūra

• (LV) Atskaņu hronika, XIV skyrius.
• (LV) Indriķa hronika. vert. Ābrams Feldhūns; komentarai Ēvalds Mugurēvičs. Rīga: Zinātne, 1993.
• (DE) Ritterbrüder im livländischen Zweig des Deutschen Ordens. Köln: Böhlau, 1993. Nr. 66 (lk 114).