Rusenimas
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |

Rusenimas – beliepsnis kietų degių medžiagų degimas, kuomet medžiaga intensyviai oksiduojasi. Rusenimo pavyzdys yra žarijos lauže ar krosnyje, degantis tabakas cigaretėje.
Rusenimo esmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Esminis skirtumas tarp dviejų degimo rūšių – rusenimo ir liepsnojimo – yra tas, kad rusenanti medžiaga dega pačioje kietoje medžiagoje, tuo tarpu liepsnojant išsiskiria degios dujos, kurios ir dega (tai ir yra liepsna). Rusenant degimo temperatūra būna žemesnė, negu liepsnojant (~600 °C prieš ~1500 °C). Rusenimo zona slenka lėtai (apie 0,1 mm/s), apie 10 kartų lėčiau negu liepsnojimo zona. Nežiūrint to rusenimas saugumo požiūriu yra nė kiek ne mažiau pavojingas:
- Rusenimas gali trukti ilgai, ir tik po kurio laiko įsiliepsnoti. Atrodo, užgesintas gaisras gali vėl pradėti degti atvira liepsna.
- Rusenant išsiskiria nuodingos dujos (pvz., smalkės), kurios liepsnojant beveik visiškai sudega.
Rusenančios medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daug įvairių medžiagų palaiko rusenimą, pvz., akmens anglis, tabakas, sveika ir dūlanti mediena, pjuvenos, miško paklotė, durpės, audeklai, putplasčiai ir kt. Rusenančios medžiagos dažnai yra akytos ar sudaro agregatus:
- Tokia struktūra dažnai sudaro pakankamai didelį paviršių, kad deguonis prieitų prie degios medžiagos ir užtikrintų neslopstančią oksidaciją (degimą).
- Be to, tokia medžiaga veikia kaip šiluminė izoliacija, mažinanti šilumos nuostolius ir neleidžianti rusenimo zonai pernelyg ataušti.