Rozetos akmuo
Rozetos akmuo – senovinė pilko ir rožinio granodiorito stela, padėjusi iššifruoti senovės egiptiečių hieroglifus. Ant jos užrašytas tas pats tekstas egiptiečių hieroglifais, demotiniu raštu ir klasikine graikų kalba.
Steloje užrašytas Egipto faraono Ptolemėjaus V Epifano įsakymas, datuotas 196 m. pr. m. e. kovo 27 d. ir dedikuotas karaliaus karūnavimo sukakčiai. Stelos dalį, pavadintą Rozetos akmeniu, Napoleono invazijos į Egiptą metu 1799 m. liepos 19 d. atrado prancūzų kareiviai, įrenginėję savo fortą netoli Rozetos. Ją surado jaunas karininkas Pjeras Fransua Ksaveras Bušaras, įmūrytą ardytoje senovinėje sienoje. 1799 m. rugsėjį apie atradimą paskelbta „Egipto kurjeryje“. Stela buvo pergabenta į Kairą tyrimams. 1801 m. Aleksandrijos sutartimi prancūzai perdavė stelą britų armijai. Ji buvo pergabenta į Londoną ir 1802 m. išstatyta Britų muziejuje, kuriame yra iki šiol.
1814 m. prie Rozetos akmens hieroglifų pradėjo dirbti britas Tomas Jungas. Jis iššifravo žodžius „ir“, „karalius“, „Ptolemėjus“ ir „Egiptas“. Nustatė kai kurių hieroglifų fonetines reikšmes ir tai, kad demotinio rašto žodžiai ne visuomet užrašyti abėcėle. Dėl neaiškių priežasčių T. Jungas prarado susidomėjimą hieroglifų iššifravimu ir darbą nutraukė. Jo įdirbio rezultatai publikuoti 1819 m. Encyclopaedia Britannica leidime.
Lygiagrečiai T. Jungui Rozetos akmens tekstą studijavo prancūzų mokslininkas Žanas Fransua Šampoljonas (Jean-François Champollion). Perskaitęs Ramzio vardą iš daug senesnių laikų nei Ptolemėjų, Ž. F. Šampoljonas suprato, kad visi hieroglifų ženklai yra fonetiniai. Jis teisingai perskaitė Kleopatros ir Aleksandro vardus bei patvirtino T. Jungo Ptolemėjaus vardo iššifravimą. Egiptietiškų hieroglifų iššifravimo data laikomi 1822 m., kai Ž. F. Šampoljonas pasiuntė laišką mesjė Dasjė, kuriame tyrinėtojas patvirtino iššifravęs ne tik pavienius vardus, bet ir supratęs fonetinę bei idiogramatinę hieroglifų rašto sistemą.
Rozetos akmuo yra 112,3 cm aukščio, 75,7 cm pločio ir 28,4 cm storio.[1] Stela, sverianti apie 760 kg, saugoma Britų muziejuje Londone, Anglijoje, nuo 1802 m. Kai kurios stelos dalys neišliko (nerastos). Joje užrašyti karaliaus įsakai Memfio žynių susirinkimui. Tekstas prasideda Ptolemėjaus V pagarbinimu ir po to seka Likopolio miesto Nilo deltoje apgulties aprašymas. Yra užrašyta litanija karaliaus dovanoms šventyklose ir tekstas užbaigtas karaliaus kulto šventyklose nustatymais. Rozetos akmens tekstas sudarytas iš 14 eilučių hieroglifais, 32 eilučių demotiniu raštu ir 54 eilučių graikiškai.[2]
Egipto senienų apsaugos departamentas iki šios dienos siekia, kad ši stela sugrįžtų į Egiptą, kadangi, egiptiečių nuomone, iš jo buvo išvežta nelegaliai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adrienne Naquin. The Discovery and Decipherment of the Rosetta Stone at the British Museum Archyvuota kopija 2016-08-18 iš Wayback Machine projekto..
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 247
- ↑ britishmuseum.org Archyvuota kopija 2016-07-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ britishmuseum.org Archyvuota kopija 2016-07-20 iš Wayback Machine projekto.
