Romualdas Mačiulaitis
| Romualdas Mačiulaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. spalio 24 d. Mažeikiuose |
| Veikla | Lietuvos statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. |
Romualdas Mačiulaitis (g. 1948 m. spalio 24 d. Mažeikiuose) – Lietuvos statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. baigė Vilniaus universitetą. 1993 m. technikos mokslų daktaras.
1972-1998 m. dirbo Termoizoliacijos institute, 1975-1979 m. Statybinių medžiagų laboratorijos grupės vadovas, 1979-1983 m. ir 1985-1990 m. vyresnysis mokslo darbuotojas, 1983–1985 m. Fizikinių cheminių tyrimų skyriaus Statybinių medžiagų ilgalaikiškumo tyrimų sektoriaus vedėjas, 1990-1991 m. Statybinių medžiagų atsparumo šalčiui laboratorijos vedėjas, 1993-1994 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1994–1998 m. Statybinių medžiagų kokybės tyrimų laboratorijos vedėjas, 1991-1994 m. dar ir bendrovės „Termolita“ Statybinių medžiagų kokybės tyrimų laboratorijos vedėjas. Nuo 1993 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (iki 1996 m. Vilniaus technikos universitetas) dėstytojas, 1995-1996 m. Darbo ir gaisrinės saugos katedros, nuo 1996 m. Statybinių medžiagų katedros vedėjas; nuo 1999 m. profesorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių darbų svarbiausios sritys: rišamosios, silikatinės, polimerinės statybinės medžiagos, keraminių ir kitokių sienų medžiagų atsparumas šalčiui ir jų ilgalaikiškumo prognozavimas, technol. procesų gaisrinė profilaktika, gaisrų ir sprogimų vertinimas. 1987-2007 m. vienas ir su kitais parašė 6 monografijas apie statybinės keramikos savybes, sienų dirbinių atsparumą šalčiui ir ilgalaikiškumą. Parengė 10 mokomųjų priemonių, paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių. 16 išradimų autorius, 1 patentas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Romualdas Mačiulaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 758 psl.