Rolf Maximilian Sievert
Rolfas Maksimilianas Sivertas šved. Rolf Maximilian Sievert | |
---|---|
R.M. Sivertas | |
Gimė | 1896 m. gegužės 6 d. Stokholmas, Švedija |
Mirė | 1966 m. spalio 3 d. (70 metų) Stokholmas, Švedija |
Veikla | švedų mokslininkas |
Sritis | fizika, radiobiologija |
Žinomas (-a) už | siverto matavimo vienetas |
Vikiteka | Rolf Maximilian Sievert |
Rolfas Maksimilianas Sivertas (šved. Rolf Maximilian Sievert; 1896 m. gegužės 6 d.–1966 m. spalio 3 d.) – švedų fizikas, tyręs radiacijos poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.
Mokslininko garbei jo vardu 1979 m. pavadintas išvestinis SI sistemos matavimo vienetas sivertas, kuriuo matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo lygiavertė dozė – kokiu radiacijos kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Be to, neoficialiai jo vardu vadinamas Radiacinės saugos medalis (Siverto medalis), kas ketveri metai įteikiamas Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]R.M. Sivertas gimė Stokholme verslininko šeimoje. Baigęs mokyklą 1914 m. tęsė mokslą Karolio institute (Karolinska Institutet) ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, 1919 m. įgijo magistro laipsnį Upsalos universitete. 1932 m. jam suteiktas daktaro vardas, pradėjo eiti profesoriaus pareigas Stokholmo universitete. 1924–1937 m. vadovavo Radiumhemmet fizikos laboratorijai. 1937 m. tapo vadovu Karolio instituto radiacinės fizikos fakultete, 1941 m. – profesoriumi.
Išėjęs į užtarnautą poilsį iki pat mirties tęsė aktyvią veiklą savo mėgiamose radiacijos dozių matavimo ir radiacinės saugos srityse.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1919 m. R.M. Sivertas pradėjo bendradarbiauti su radiologais, siekdamas spręsti fizikines problemas, susijusias su radiacijos naudojimu medicinoje. Jis tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kasdieniame radiologų darbe, natūralaus radiacinio fono įtaką. Jo vadovaujama Radiumhemmet fizikos laboratorija, kurią pats kūrė ir finansavo, tapo lydere pasaulyje radiacinės fizikos srityje. 1938 m. laboratorija persikėlė į Karolio ligoninę ir tapo Radiacinės fizikos skyriumi.
Iki 1920-ųjų metų gydymo įstaigose nebuvo standartizuotos pacientų apšvitos dozės. 1925 m. R.M. Sivertas įkūrė įstaigą, atsakingą už radiacijos naudojimo kontrolę visose šalies klinikose. Ilgainiui kontrolės programa plėtėsi, apimdama radiacijos taikymą visose srityse, tiek medicinoje, tiek pramonėje. R.M. Siverto iniciatyva 1941 m. Švedijoje buvo priimtas radiacinės saugos įstatymas.
1920–1940 m. R.M. Sivertas daug nusipelnė klinikinės fizikos srityje. Jis sukūrė metodiką, kaip apskaičiuoti vėžinių navikų absorbuotą dozę, įdiegė naujus prietaisus matuoti pacientų apšvitai, tarp kurių – visame pasaulyje žinoma Siverto kamera.
1964 m. įkūrė Tarptautinę radiacinės saugos asociaciją (International Radiation Protection Association).