Ričardas Kabelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ričardas Kabelis
Gimė 1957 m. spalio 28 d. (66 metai)
Panevėžyje
Veikla Lietuvos kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius

Ričardas Kabelis (g. 1957 m. spalio 28 d. Panevėžyje) – kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Lietuvos konservatorijos J. Juzeliūno klasę, 1983-1987 m. stažavo ir studijavo jos aspirantūroje. 1989 m. menotyros kandidatas. 1987-1990 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1990-1994 m. – Štutgarto aukštojoje muzikos mokykloje ir universitete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūriniams būdingas integralumas, nekaitus muzikinis laikas ir mikrodimensinis struktūravimas. Jie atliekami svarbiausiuose įvairių šalių šiuolaikinės muzikos festivaliuose, Paskelbė teorinių straipsnių mikrodimensinio komponavimo klausimais.[1]

Svarbiausi kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Invariacijos – styginių kvartetui, 1983 m., „Stille Musik“ pirmoji premija 1991 m., Bosvilis, Šveicarija
  • Kamerofonija – styginių orkestrui, 1984 m.
  • CCC – mažajam arba didžiajam būgnui, 1991 m.
  • Mini-Duo – smuikui ir fortepijonui, 1991 m.
  • Opus Servum – fortepijonui ir didžiajam būgnui, 1993 m.
  • Olives for Oliver – norvegiškam smuikui (hardingfelei), 1994 m.
  • Oriono juosta – kompiuteriniam fortepijonui, 1996 m.
  • Keturiasdešimt persiškų persikų – kameriniam chorui, Volfdytricho Šnurrės ž., 2000 m.
  • Dvylika su puse – vargonams ir elektronikai, 2001 m.
  • Mudra – dideliam simfoniniam orkestrui, 2001 m.
  • Monopolis – trombonui ir dideliam orkestrui, 2004 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Badeno-Viurtembergo (Vokietija) mokslo premija už kompozicijos studijų programą „Kompiuterinės ir elektroninės priemonės kompozicijoje“, 1993 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eglė GudžinskaitėRičardas Kabelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 105 psl.