Repoliarizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Repoliarizacija biologijoje – tai membranos potencialo kitimas, kai jo vertė grįžta į neigiamą pusę po depoliarizacijos fazės.

Repoliarizacijos metu yra atidaromi lėtesni, įtampos reguliuojami kalio kanalai, kurie ir lemia membranos potencialo neigiamėjimą bei trumpą hiperpoliarizacijos periodą. Šie procesai trunka apie kelias milisekundes.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeff Hardin, Gregory Bertoni, Lewis J. Kleinsmith. Becker’s world of the cell. San Francisco: Benjamin-Cummings Publishing Company, 2010, 389 p. ISBN 978-0-321-71602-6.