Reostatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dviejų kilovatų galios (1/8 Ω) reostatas, skirtas vėjo turbinos stabdymui

Reostatai – keičiamos varžos prietaisai, turintys du išvadus (fiksuotą ir perkeliamą). Perkeliant judamą kontaktą, keičiasi į elektros grandinę įjungta reostato dalis, taigi ir reostato elektrinė varža. Reostatai naudojami elektrinėse grandinėse reguliuoti įtampą arba srovės stiprį. Reostato terminas paprastai vartojamas maždaug pusės vato galingumo ir galingesniems prietaisams vadinti. Reostatai skirstomi į metalinius, skystinius ir anglinius.

Savo konstrukcija reostatai artimi tris išvadus (du fiksuotus ir tarp jų slankiojantį perkeliamą) turintiems potenciometrams.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komerciniai reostatai yra paprastai apipinti viela, turi daug galingumo ir naudojami, kur reikia galios, tačiau maži, mažo galingumo reostatai dažnai reikalingi elektroninėse grandinėse, pvz., pastoviam tono reguliavimui imtuve.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mitchel E. Schultz. Grob’s Basic Electronics. McGraw-Hill Higher Education, 2011, 66 p. ISBN 978-0-07-351085-9.


Commons-logo.svg

Vikiteka