Potenciometras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Galingas potenciometras kuriame liežuvėlis sukasi, liesdamas cilindro briauną. Priklausomai nuo liežuvėlio padėties, įjungiama daugiau arba mažiau ant cilindro šoninio paviršiaus užvyniotos apvijos.

Potenciometras – keičiamos varžos prietaisas, turintis tris išvadus (du fiksuotus ir tarp jų slankiojantį perkeliamą). Perkeliant slankiojantį kontaktą, keičiasi į elektros varža tarp jo ir abiejų fiksuotų kontaktų, tačiau šių dviejų varžų suma lieka pastovi ir lygi varžai tarp nejudamų kontaktų.

Sutartinis ženklas

Potenciometro varžinis elementas gali būti tiesaus strypelio arba atviro žiedo pavidalo. Pirmuoju atveju slankiojantis kontaktas perkeliamas stūmimo, antruoju – sukimo judesiu. Priklausomybė tarp postūmio ar posūkio ir varžos pokyčio paprastai esti arba tiesinė, arba logaritminė. Dviejų sukamų potenciometrų ašys kartais sujungiamos kartu (pavyzdžiui, dviems stereo kanalams panašiai valdyti). Daug potenciometrų turinčiose prietaisuose (profesionaliuose mikseriuose, muzikiniuose sintezatoriuose ir pan) sutinkami motorizuoti potenciometrai, kuriuos kompiuteris gali elektriškai pasukti į prieš tai įsimintą padėtį. Gaminami ir elektroniniai, skaitmeniniais signalais (SPI, I2C) valdomi potenciometrai.[1]

Panašus prietaisas, turintis tik du išvadus (fiksuotą ir slankiojantį) vadinamas reostatu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Resistor Guide“. Nuoroda tikrinta 2021 m. balandžio 2 d.. 

Vikiteka