Remigijus Čiegis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Remigijus Čiegis
Gimė 1958 m. spalio 18 d. (65 metai)
Veikla Lietuvos inžinierius chemikas, aplinkos vadybos teoretikas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija 1995 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater

Remigijus Čiegis (g. 1958 m. spalio 18 d.) – Lietuvos inžinierius chemikas, aplinkos vadybos teoretikas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Raimondas Čiegis. 1977 m. baigė Kauno 7–ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, 1989 m. Vilniaus universiteto Kauno vakarinį fakultetą, 1998 m. stažavosi Upsalos, 1999 m. Roskildės universitetuose. 1995 m. socialinių mokslų daktaras, 2002 m. habilituotas daktaras.

1982 m. Kauno hidrometeorologijos observatorijos dirvožemio tyrimo laboratorijos viršininkas, 1989 m. Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus ekonomistas, 19912000 m. Aplinkos ministerijos Dirvožemio tyrimo laboratorijos viršininkas. Nuo 1991 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentas, 2003 m. Verslo ekonomikos ir vadybos katedros profesorius, Sociokultūrinių tyrimų instituto direktorius, nuo 2001 m. ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentas.

Nuo 1995 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų bei interesų kryptys – aplinkos ekonomika, aplinkos vadyba ir regioninė plėtra.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tolydi ekonomikos plėtra, 1997 m.;
  • Tolydi plėtra ir aplinka: Ekonominis požiūris, 2002 m.;
  • Tolydžios ekonominės plėtros alternatyvios teorijos, 2003 m.;
  • Aplinkos ekonomika, vadovėlis, 2003 m., su kitais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Strateginės savivaldos žurnalo informacija Archyvuota kopija 2006-09-24 iš Wayback Machine projekto. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Remigijus Čiegis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 332 psl.