Reliatyvumo principas

Reliatyvumo principas – pagrindinė daugelio fizikinių teorijų idėja, kad visi fizikiniai reiškiniai yra vienodi visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu^[1].

Šiuolaikinis reliatyvumo principas išsivystė iš Galilėjo Galilėjaus reliatyvumo principo, kuris buvo taikytas mechanikos sistemų aprašymui. Galilėjaus reliatyvumo principas – pagrindinė mechanikos idėja, kad visose inercinėse atskaitos sistemose mechaniniai reiškiniai vyksta vienodai, jei pradinės sąlygos vienodos.^[2]

Reliatyvumo principas yra pagrindinė idėja šiose fizikos teorijose:

Niutono mechanika;
Einšteino Specialioji reliatyvumo teorija;
Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija;
Mastelio reliatyvumo teorija^[3].

Šaltiniai

↑ Taylor, Edwin F.; Wheeler, John Archibald (1992). Spacetime Physics. New York: W. H. Freeman and Co. pp. 55 puslapis. ISBN 0-7167-2327-1.
↑ „Galilei reliatyvumo principas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 19 d.
↑ Nottale, Laurent (2011 m. birželio 20 d). Scale Relativity and Fractal Space-Time: A New Approach to Unifying Relativity and Quantum Mechanics. London: Imperial College Press. pp. 742 puslapiai. ISBN 978-1848166509.

[1] Taylor, Edwin F.; Wheeler, John Archibald (1992). Spacetime Physics. New York: W. H. Freeman and Co. pp. 55 puslapis. ISBN 0-7167-2327-1.

[2] „Galilei reliatyvumo principas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 19 d.

[3] Nottale, Laurent (2011 m. birželio 20 d). Scale Relativity and Fractal Space-Time: A New Approach to Unifying Relativity and Quantum Mechanics. London: Imperial College Press. pp. 742 puslapiai. ISBN 978-1848166509.

[1]

[2]

[3]