Reliatyvumo principas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Reliatyvumo principas – pagrindinė daugelio fizikinių teorijų idėja, kad visi fizikiniai reiškiniai yra vienodi visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu[1].

Šiuolaikinis reliatyvumo principas išsivystė iš Galilėjo Galilėjaus reliatyvumo principo, kuris buvo taikytas mechanikos sistemų aprašymui. Galilėjaus reliatyvumo principas – pagrindinė mechanikos idėja, kad visose inercinėse atskaitos sistemose mechaniniai reiškiniai vyksta vienodai, jei pradinės sąlygos vienodos.[2]

Reliatyvumo principas yra pagrindinė idėja šiose fizikos teorijose:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Taylor, Edwin F. (1992). Spacetime Physics. New York: W. H. Freeman and Co, 55 puslapis. ISBN 0-7167-2327-1.
  2. „Galilei reliatyvumo principas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 19 d. 
  3. Nottale, Laurent (June 20, 2011). Scale Relativity and Fractal Space-Time: A New Approach to Unifying Relativity and Quantum Mechanics. London: Imperial College Press, 742 puslapiai. ISBN 978-1848166509.