Pereiti prie turinio

Rečionių apylinkė

Koordinatės: 54°52′š. pl. 24°31′r. ilg. / 54.87°š. pl. 24.52°r. ilg. / 54.87; 24.52
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°52′š. pl. 24°31′r. ilg. / 54.87°š. pl. 24.52°r. ilg. / 54.87; 24.52

  Rečionių apylinkė
Centras Rečionys
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Žaslių valsčius
Apskritis Kaišiadorių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kaišiadorių rajonas (1950–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Kaišiadorių apylinkės seniūnija

Rečionių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio rytų Lietuvoje.

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žaslių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kaišiadorių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Kiemelių apylinkė ir dalis Ilgakiemio apylinkės, o dalis Rečionių apylinkės prijungta prie Vilkiškių apylinkės ir Žaslių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Rečionių apylinkė prijungta prie Kaišiadorių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Tiesos“ kolūkis, Kaišiadorių tarybinis ūkis ir Kaišiadorių MTS [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
52,44 „Tiesos“ kolūkis, „Taikos“ kolūkis, Kaišiadorių tarybinis ūkis [5] 21 kaimas, 4 vienkiemiai, 1 sodyba
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 11–12
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 15
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 126