Raymond Schmittlein
| Raymond Schmittlein | |
|---|---|
| |
| R. Šmitlenas 1964 m. | |
| Gimė | 1904 m. birželio 19 d. Rubė, Prancūzija |
| Mirė | 1974 m. rugsėjo 24 d. (70 metų) Felonas, Prancūzija |
| Veikla | kalbininkas, politikas |
| Sritis | toponimika |
| Pareigos | deputatas |
| Alma mater | Sorbonos universitetas |
Raimonas Šmitlenas (Raymond Schmittlein, g. 1904 m. birželio 19 d. – 1974 m. rugsėjo 24 d.) – Prancūzijos kalbininkas, politikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijavo Paryžiaus 1 Panteono‑Sorbonos universitete germanistiką. 1934–1938 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą. 1938–1940 m. Rygos prancūzų instituto direktorius.[1]
Antrojo pasaulinio karo metais kariavo Prancūzijos kariuomenėje, tapo pulkininku. 1940 m. dalyvavo Narviko mūšyje, vadovavo Laisvosios Prancūzijos pajėgoms Londone. Artimai bendravo su Šarliu de Goliu, organizavo prancūzų rezistenciją. Po II pasaulinio karo paskirtas prancūzų okupacinės zonos Vokietijoje visuomeninio švietimo direktoriumi. Ten į Tiubingeno universitetą pakvietė dėstyti Antaną Salį ir Praną Skardžių, padėjo pasitraukusiems Lietuvos dailininkams.[1] 1958–1967 m. Prancūzų tautos susivienijimo partijos deputatas nuo Belforo teritorijos. Dirbo kolonijų reikaluose, vėliau – Prancūzijos–TSRS asociacijos viceprezidentas.[2]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrinėjo baltų, finų, germanų, rusų toponimiją. Dirbdamas Lietuvoje paskelbė straipsnių lietuvių kalbos istorijos, toponimijos, kultūros temomis. 1937 m. jis organizavo nemažai renginių, skirtų paminėti 125-ąsias Napoleono žygio per Lietuvą metines.[3]
Vienas žurnalo Revue internationale d’onomastique redaktorių. Parašė knygą „Aisčių tautybės tyrinėjimai. Lietuvių toponimija“. Išleido prancūzų kalbos vadovėlį lietuviams.[1]
Raimonas Šmitlenas teigė, kad dvikamieniai senovės lietuvių vardai esti germaniškos (gotiškos) kilmės.[4]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Prancūzų k. vadovėlis (Douce France, II d., 1935–1936 m.)
- Aisčių tautybės tyrinėjimai. Lietuvių toponimija (Études sur la nationalité des Aestii. Toponymie lituanienne, 1948 m.)
- Édition critique de l’essai autobiographique de J. W. Goethe, Le Siège de Mayence (1951 m.)
- Kristaus mirties aplinkybės ir priežastys (Circonstances et causes de la mort du Christ, 1950 m.)
- Baltų mitai ir religijos (Mythes et religions des Baltes)
- Apie Cezarį Galijoje (Avec César en Gaule, 1970 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Raymond Schmittlein. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Siramy P. 25 ans dans les services secrets. – Paris: Flammarion, 2010.
- ↑ Raymond Schmittlein, limis.lt
- ↑ Schmittlein R. „Voies et impasses de la toponymie lituanienne“ // Revue internationale d’onomastique. Nr. 2, 1958. P. 126.