Raudonosios armijos žemėlapiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonosios armijos žemėlapiai
Tipas žemėlapių serija
Mastelis 1 : 50 000, 1 : 100 000 ir 1 : 200 000
Geografinė aprėptis TSRS ir gretimos šalys
Leidybos metai 19201941 m.
Leidėjas Raudonosios armijos štabo Karinių topografų valdyba
Leidybos šalis TSRS

Darbininkų ir valstiečių Raudonosios armijos žemėlapiai (rus. Карты Рабоче-крестьянской Красной армии, santr. Карты РККА) – Raudonosios armijos žemėlapiai, kurie buvo leidžiami 19201941 m. Pagrindinis žemėlapių mastelis buvo 1 : 100 000 ir 1 : 200 000, tačiau buvo leidžiami ir stambesnio bei smulkesnio mastelio rinkiniai. Seriją leido štabo topografinė valdyba, ne kartą keitusi pavadinimus.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. gegužę prie Rusijos pagrindinio štabo buvo sudaryta Karinė-topografinė valdyba (rus. Военно-топографическое управление). 1919 m. spalio 10 d. ji pervadinta Karinių topografų korpuso valdyba (rus. Управление корпуса военных топографов). 1921 m. vasarį ji perėjo Raudonosios Armijos štabo priklausomybėn, o 1923 m. gruodžio 10 d. vėl reorganizuota – šįkart kaip Raudonosios armijos štabo Karinis-topografinis skyrius (rus. Военно-топографический отдел Штаба РККА). 1924 m. birželio 20 d. jam sugrąžintas pradinis pavadinimas Karinė-topografinė valdyba (rus. Военно-топографическое управление). Ši įstaiga buvo atsakinga už aerofototoponuotraukas, geodezinius matavimus, mokslinius darbus ir kitas veiklas, reikalingas žemėlapių leidybai. 1931 m. birželio 21 d. pervadinta ir tapo Karinių topografų valdyba (rus. Управление военных топографов).

XX a. 4-ajame dešimtmetyje valdyba išleido daug skirtingo tipo žemėlapių. Jų pagrindas buvo Rusijos imperijos žemėlapiai, kurie buvo iš dalies atnaujinami. Iš pradžių leisti varstinio mastelio rinkiniai (1 : 42 000, 1 : 84 000 ir kt.), vėliau pereita prie kilometrinio pagrindo (1 : 25 000, 1 : 50 000, 1 : 100 000 ir stambesni), kurie buvo ne tik atnaujinti cariniai žemėlapiai, bet kai kuriais atvejais ir visiškai nauji.[1]

Žemėlapių serija apėmė ne tik TSRS teritoriją, bet ir daug gretimų šalių, prieš II pasaulinį karą pradėjo apimti ir Baltijos šalis. Raudonosios armijos žemėlapių pagrindu savus žemėlapius taip pat leido Vokietija ir JAV.[2] Vokietija žemėlapius gamino kariniais tikslais 19351941 m., juose daug kur nurodydama pavadinimus vokiškai, o ne rusiškai.[3] II pasaulinio karo metais žemėlapius naudojo Raudonosios armijos karinė vadovybė.[4]

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemėlapiai apėmė dabartinę Lietuvos teritoriją – 1 : 50 000 masteliu Lietuvą padengė 269 žemėlapiai.[5] Šio mastelio žemėlapiai buvo atnaujinami ir po II pasaulinio karo.[6]

Žemėlapis masteliu 1 : 100 000 sudarytas 1931 m. koordinačių sistemoje, apribotas trapeciniais rėmeliais, išbraižytas kilometrinis tinklas. Žemėlapis buvo spausdinamas keturiomis spalvomis, kai kurie lapai (ypač karo laikmečio) – viena spalva. Iki II pasaulinio karo Lietuvos teritorijai buvo išleistos dvi šio mastelio laidos – pirmoji dažniausiai pagal senesnę kartografinę medžiagą, antroji – pagal naujausią kartografinę medžiagą.[7] Kiti žemėlapių rinkiniai buvo 1 : 50 000 (smulkesnis) ir 1 : 200 000 (stambesnis).

Raudonosios Armijos 1 : 100 000 mastelio žemėlapiai, apėmę dabartinę Lietuvą
22°E 23°E 24°E 25°E 26°E
O-34-128 O-34-129 O-34-130 O-34-131 O-34-132 O-35-122
O-34-139 O-34-140 O-34-141 O-34-142 O-34-143 O-34-144 O-35-133 O-35-134 O-35-135 O-35-136
56°N 56 / 22 56 / 23 56 / 24 56 / 25 56 / 26
N-34-7 N-34-8 N-34-9 N-34-10 N-34-11 N-34-12 N-35-1 N-35-2 N-35-3 N-35-4 N-35-5 N-35-6
N-34-19 N-34-20 N-34-21 N-34-22 N-34-23 N-34-24 N-35-13 N-35-14 N-35-15 N-35-16 N-35-17 N-35-18
N-34-31 N-34-32 N-34-33 N-34-34 N-34-35 N-34-36 N-35-25 N-35-26 N-35-27 N-35-28 N-35-29 N-35-30
55°N 55 / 22 55 / 23 55 / 24 55 / 25 55 / 26
N-34-46 N-34-47 N-34-48 N-35-37 N-35-38 N-35-39 N-35-40 N-35-41
N-34-58 N-34-59 N-34-60 N-35-49 N-35-50 N-35-51 N-35-52
N-34-71 N-34-72 N-35-61 N-35-62 N-35-63 N-35-64
54°N 54 / 22 54 / 23 54 / 24 54 / 25 54 / 26
N-34-83 N-34-84 N-35-73 N-35-74
Raudonosios Armijos 1 : 200 000 mastelio žemėlapiai, apėmę dabartinę Lietuvą



XXX –
XXX –










Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]