Raudonoji dėmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Voyager 1 nufotografuota Jupiterio Raudonoji dėmė. Baltas ovalas po Raudonąja dėme yra maždaug Žemės dydžio skersmens. NASA nuotrauka. Spalvos nenatūralios.

Raudonoji dėmė – daugiau kaip 300 metų Jupiteryje stebimas 25000×14000 km dydžio audros sūkurys, jis yra žinomas nuo pat teleskopo išradimo. Debesys sukasi prieš laikrodžio rodyklę ~14 valandų periodu.

Dėmė ypač ryški buvo 1878 m.; tai buvo elipsinis 48 000 km ilgio ir 11 000 km pločio plytos raudonumo darinys, kurios paviršiaus plotas buvo didesnis negu Žemės plotas. Ji vėl išryškėjo nuo 1960 m. vidurio. Ilgai manyta, kad Raudonoji Didžioji Dėmė gali būti savotiška sala, plūduriuojanti išoriniuose Jupiterio atmosferos sluoksniuose. Jos laikiną išnykimą galima paaiškinti aukščio pasikeitimu, kai nugrimzdusią dėmę dengia debesys. Pagal kitą hipotezę, dėmė yra Teiloro stulpas, t. y. viršūnė besisukančių dujų stulpo, kuris atsiranda dėl sutrikusios atmosferos cirkuliacijos, apeinant stambų Jupiterio paviršiaus iškilumą.

2016 m. Jupiterį pasiekė NASA kosminis zondas Juno, kurio viena užduočių yra tirti ir Raudonąją Dėmę. 2017 m. liepos 11 d. zondas praskriejo 8 000 km aukštyje virš šios vietos ir padarė iki šiol geriausias nuotraukas.[1]

Ilgai buvo manoma, jog tai tiesiog gana spalvingi, tačiau įprastai vėsūs ilgai trunkančios audros debesys. Tačiau apie 2016 m. paaiškėjo, jog Raudonoji dėmė iš tiesų yra labai karšta, karštesnė už lavą Žemės planetoje. Jos temperatatūra siekia ne mažiau kaip 1300 laipsnių C. Tokio karščio nėra stebėta jokios kitos planetos atmosferoje.[2]

Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonąją dėmę Jupiteryje aptiko R. Hukas 1664 m. Ją aprašė Dž. Kasinis (Italija).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jupiter’s secrets revealed by NASA probe
  2. Nadia Drake (2016). Jupiter’s Red Spot Churns Out Air Hotter Than Lava. 1300 C. nationalgeographic.com

Vikiteka