Rapsodija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rapsodija (gr. rhapsodia – rečitatyvinis epinės poezijos dainavimas) – muzikos žanras; laisvos formos kūrinys paprastai liaudies melodijų temomis. Rapsodija būna instrumentinė (fortepijonui, orkestrui, fortepijonui ir orkestrui), kartais ir vokalinė instrumentinė (J. Bramso rapsodija altui, vyrų chorui ir orkestrui).

Rapsodija turi ciklinę, vientisinę, monociklinę formą.

Atsirado XVIII a. pabaigoje. Reikšmingų rapsodijų yra sukūrę F. Listas (19 vengrų rapsodijų), E. Šabrijė, A. Kazela, Dž. Eneskus, A. Dvoržakas, S. Rachmaninovas, M. Karlovičius („Lietuviškoji rapsodija“, 1906 m.). Rapsodijų parašė ir lietuvių kompozitoriai, tokie kaip B. Dvarionas, J. Švedas, S. Vainiūnas, V. Paltanavičius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. RapsodijaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 328 psl.