Raka (ežeras)
Kitos reikšmės – Raka (reikšmės).
| Raka | |
|---|---|
| Vieta |  Baltarusija, Breslaujos rajonas
|
| Plotas | 0,83 km² |
| Kranto linijos ilgis | 7,3 km |
| Kilmė | ledyninė |
| Didžiausias gylis | 17 m |
| Įteka | daug upelių, protakų |
| Išteka | Raka |
  Raka | |
| Koordinatės | 55°37′51″ š. pl. 26°56′35″ r. ilg. / 55.63083°š. pl. 26.94306°r. ilg. |
Raka (blrs. Рака) – ežeras Vakarų Baltarusijoje, Vitebsko srities Breslaujos rajone.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgis 3 km, didžiausias plotis 0,76 km, bendras plotas 0,83 km². Maksimalus gylis 17 m, kranto linijos ilgis 7,3 km. Iki 18 m aukščio krantai apaugę krūmokšniais, rytiniai ir pietiniai gerokai žemesni (3–3,5 m). Šiaurinis krantas užpelkėjęs. Dugnas dumblėtas, prie kranto smėlėtas. Pakrantės augmenijos juosta siekia 8 m. Įteka upeliai iš Birutės, Ružavo, Bužo ir Mizeriškių ežerų; išteka upė Raka (ilgis apie 2 km ilgio, žiotys Druveto ežere).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietiniai ežero krantai apaugę Rako šilu (blrs. Pацкий Бор). Šio miško vakarinėje dalyje iškilęs piliakalnis, išsidėstę prancūzų kapais vadinami pilkapiai. Nors jie neturi nieko bendro su 1812 m. Napoleono žygiu į Rusiją, bet pati vietovė su šiais įvykiais yra susijusi. Būtent prie vakarinių Druveto ežero krantų, netoli minėtų pilkapių maršalas Mišelis Nėjus buvo priverstas keturias dienas leisti savo kariams stovyklauti, nes prancūzų kariuomenę buvo apėmusi dizinterijos epidemija ir ji nebegalėjo toliau žygiuoti.
Šiaurinėje ežero pusėje yra vietovė, kurioje lobių ieškotojai nesėkmingai bando rasti Napoleono armijos užkastus turtus. Apie juos vietiniai gyventojai sukūrė nemažai legendų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Блакітная кніга Беларусі: энцыкл. // Рэдкал.: Н. А. Дзісько, М. М. Курловіч, Я. В. Малашэвіч і інш.; Маст. В. Г. Загародні. – Мн.: БелЭн, 1994. – 415 с. ISBN 5-85700-133-1. – Паводле эл.рэсурса poseidon.by Archyvuota kopija 2014-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- Природа Белоруссии: Попул. энцикл./ БелСЭ; Редкол.: И. П. Шамякин (гл.ред.) и др. –Мн.: БелСЭ, 1986. –599 с. 40 л. ил.
- Государственный водный кадастр: Водные ресурсы, их использование и качество вод (за 2004 год) / М-во природных ресурсов и охраны окружающей среды. –Мн., 2005. –135 с.
- Ресурсы поверхностных вод СССР. Описание рек и озёр и расчёты основных характеристик их режима. Т. 4.
- Национальный парк Браславские озера