Raimundas Eimontas

Raimundas Eimontas
Raimundas Eimontas - menų klube "Raudona ZOOna" Kaune, 2018 m.
Gimė	1965 m. vasario 3 d. (55 metai), Kaunas
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Jonas Alfonsas Eimontas, inžinierius
Motina	Leokadija Eimontienė, buhalterė

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Raimundas Eimontas (1965 m. vasario 3 d.) – Lietuvos kompozitorius, kariljonierius, multiinstrumentalistas, improvizatorius, eksperimentinės muzikos, performansų kūrėjas, lektorius, meno renginių ir festivalių organizatorius, žurnalistas, radijo programų autorius, televizijos sporto laidų redaktorius ir komentatorius, visuomenės veikėjas.

Biografija

1983 - 1988 m. mokėsi Kauno J.Gruodžio konservatorijoje, lankė kompozicijos fakultatyvą pas kompozitorių A.Kubiliūną ir konsultacijas pas kompozitorių G.Kuprevičių. 1988 m. vadovaujamas kariljonieriaus Viktoro Kuprevičiaus (1901-1992) pradėjo skambinti ir reguliariai koncertuoti Kauno kariljonu. 1989 – 1991 m. studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakultete, 2004 m. studijavo lietuvių filologiją VU Kauno fakultete, 2005 – 2006 m. tobulinosi Nyderlandų Kariljonų Institute Dordrechte pas vieną žymiausių pasaulio kariljonierių – Boudewijn Zwart. 1990 m. Raimundas Eimontas kartu su soliste Skaidra Jančaite įkūrė senosios muzikos/perfomansų ansamblį „AB Antiquo“, su kuriuo intensyviai koncertavo šalyje ir 1991 m. Vienoje (Austrija). 1993 m. ansamblis reformavosi į laisvosios improvizacinės muzikos grupę RAA (vėliau – N!N!N!), koncertavusią tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

1991 m. kartu su lietuviais kariljonieriais ir H.Mollerup įkūrė „Lietuvos kariljonierių gildiją“, inicijavo oficialių Kauno miesto municipalinių kariljonierių pareigybių įsteigimą.

1992 m. su J.Vilnoniu surengė pirmąjį „Tarptautinį kariljono muzikos festivalį“ Kaune. “Kaunas Jazz” organizatoriui J.Jučui pasiūlė rengti festivalio atidarymo koncertus Kauno kariljonu – “Carillon Jazz” ir juose skambino. Su kompozitorium A.Jasenka inicijavo festivalio “Jauna muzika” įkurimą. Tapo jaunųjų kompozitorių sekcijos „Jauna muzika“ (prie Lietuvos kompozitorių sąjungos) nariu.

1995 – 1996 m. dirbo „Kauno menininkų namuose“ vyr. metodininko pareigose. Rengė koncertus, poezijos vakarus, parodas, susitikimus su iškiliais Lietuvos menininkais.

1996 m. dalyvavo “Eurocarillon” asociacijos (jungusios Berlyno, Amsterdamo, Lyon‘o, Barselonos, Prahos, Mafros (Portugalija), Cork (Airija), Birmingham‘o (DB), Kopenhagos ir Kauno kariljonus) kongrese Lyon’e (Prancūzija).

1997 m. “Eurocarillon” kongrese Barselonoje (Katalonija, Ispanija) buvo pasirinktas asociacijos atstovu Kaunui.

1998 m. nominuotas „Įsimintiniausio Kauno menininko“ kategorijoje.

Raimundo Eimonto kūryba apima kompozicinę, eksperimentinę, elektroninę, improvizacinę, džiazo, roko bei kitą alternatyvią muziką. Svarbią dalį užima ir kūriniai, įkvėpti lietuviškų sutartinių, baltiškosios muzikinės pasaulėjautos. Raimundas Eimontas surengė šimtus kariljono ir šiuolaikinės muzikos koncertų, sukūrė dešimtis originalių autorinių kompozicijų, projektų/perfomansų/akcijų, daugybę kartų koncertavo (ir koncertuoja) Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Anglijoje, Latvijoje, Suomijoje, Norvegijoje, kūrė muziką teatrui ir kino filmams, dokumentikai, skaitė paskaitas, publikavo straipsnius spaudoje, rengė informacines-muzikines radijo laidas. Daugelį metų yra vienas aktyviausių kūrėjų Kaune.

Dalyvavo festivaliuose: „Jauna muzika“, „Muzikinis vyksmas“, „Akustinės spalvos“, „Didysis pasaulis“, „Nova musica-95“, „Kaunas Jazz“, „Sumirimas“, „Ar-Mada“, „Kultūros naktis“, „Pažaislio festivalis“ (Lietuvoje), „Eurocarillon“ (Nyderlanduose, Belgijoje, Anglijoje), „Monmartras Europoje“ (Prancūzijoje), „Ifem“ (Suomijoje), „Tarptautiniame Dižono kariljono muzikos festivalyje“ (Prancūzijoje), „Penktajame kariljono vasaros festivalyje“ (Prancūzijoje), „Rostock Sommer‘93“ (Vokietijoje), „Festival International du Cinema Campanaire“ (Prancūzijoje), Roterdamo kino festivalyje (Nyderlanduose) ir t. t.

Kartu su kt. pradėjo rengti multimedijos menų renginius „E-xpansija“ (nuo 2003), avangardinės muzikos, poezijos, filmų ir performansų ciklą „A hard day’s night“ (nuo 2006), kasmetinį vienos dienos festivalį „AlfaBosas“ (nuo 2006), tradicinius netradicinės varpų muzikos koncertus rugsėjo pradžioje. Bendradarbiavo su iškiliais Lietuvos ir užsienio menininkais: V.Šeriu, R.Antiniu ir grupe „Post-Ars“, perfomansų grupe S.E.L., S.Jančaite, A.Jasenka, M.Litvinskiu, I.Paliulyte, V.Jasevičiūte, A.Andriuškevičium, Č.Lukensku, B.Letukaite ir šokio teatru „Aura“, kompozitoriumi H. Skempton (D.Britanija), kariljonieriumi ir pianistu B.Zwart (Olandija) ir kt. Taip pat yra vienas iš kūrybinių iniciatyvų grupės „Sinkretiniai rakursai“ (2003), muzikinių inovacijų grupės MIG (2013), lietuviškos improvizacinės muzikos grupės „LT“ (2014), „Ana-logika“ (2016) įkūrėjų. 2015 m. Lietuvoje, Kaune įkūrė laisvojo meno buveinę „Raudonas namas“, 2016 m. Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus patalpose - menų klubą „Raudona ZOOna“ (renginys „Laisvės laužas“ nominuotas „Įsimintiniausios 2018 m. Kauno miesto kultūros iniciatyvos“ rinkimuose).

2016 m. dirbo Kauno miesto kariljonieriumi.

2017 m. tapo vienu iš Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ įkūrėjų ir šios draugijos nariu. Įkūrė autorinį Garso/Žodžio teatrą „Poetos“.

2018 m. nusifilmavo trumpametražiame filme „Panspermija“ (režisierius Mindaugas Docaitis), pristatytame Europos šalių kino forume „Scanorama“. Atstovavo Lietuvą renginyje „Lituanie – 100“ Prancūzijoje. T.Šlajaus vaidybinio filmo "Adamah" garso takelyje buvo panaudota R.Eimonto muzika.

Veikla žiniasklaidoje

Daugelį metų R.Eimontas bendradarbiauja su spauda. Yra publikavęs eilę straipsnių kultūros, meno, visuomeninio gyvenimo tematika įvairiuose periodiniuose leidiniuose – „Kauno dienoje“, „Laikinojoje sostinėje“, „Nemune“, „Dienovidyje“, „Muzikos baruose“, „Tango“ ir t. t.
2000 m. Naujosios muzikos žurnale “Tango” paskelbė plačią studiją apie varpus ir jų muziką „Vibruojančio metalo metamorfizmai“.

Veikla radijuje, televizijoje ir spaudoje

1990 m. radiofone „Vilniaus Varpas“ pradėjo rengti informacines-muzikines radijo laidas. Šį darbą eilę metų tęsė radijo stotyse „Titanika“ ir „Kauno fonas“. Radiostudijoje kurdavo koncertus ir improvizacines akcijas, kurioms suteikė ‚radio-art‘o‘ pavadinimą.
1992 m. kartu su E Dzežulskiu-Duoniu inicijavo ir išleido kultūrinį almanachą „Salos“.
2001 m. dirbo televizijos TV3 laidos apie futbolą „Trečias Kėlinys“ redaktorium ir rungtynių komentatorium.
2002 m. kūrė TV laidą apie šiuolaikinį meną „Poligonas“ televizijoje AR TV, kuri ilgainiui išaugo į savotišką TV art‘o formą.

Kūryba

Muzika teatrui ir kino filmams

• Filmas „Vilniaus Zen centro pradžia“ (1992), scenarijus: R.Kundrotas, A.Lyva, kamera: A.Lyva, konsultacijos: R.Juozapavičius
• Šiuolaikinio šokio spektaklis „Aseptinė zona arba lietuviškos dainos“ (2004), choreografija Birutės Letukaitės Kauno šokio teatrui „Aura“
• Šokio spektaklis "Homo SUM" (2007) pagal Raimundo Eimonto ir kitų kompozitorių sukurtą ir jo sukomponuotą muziką (su kariljonu), rodytas "International Solo Dance Theatre Festival", Stuttgart, Vokietijoje
• Spektaklis „Karšta Naktis“ (2008), režisierius Tomas Lagūnavičius
• Valstybinio jaunimo teatro spektaklis "Labanakt, mama" (2010), rež. A.Latėnas, G.Storpirštis
• Spektaklis „Hirošima, mano meile!” (2012), rež. R.Abukevičius
• Spektaklis „Hermeticum“ (2012), rež. R.Abukevičius
• Objektų teatro spektaklis „Tavo akys matė mane“ (2012), rež. K.Žernytė
• Spektaklis vaikams „Staiga atšąlo“ (2013), rež. R.Kimbraitė
• Mono spektaklis „Gėbelsas 2“ (2014), rež. T.Lagūnavičius
• Spektaklis „Tarnaitės“ (2014), rež. R.Kimbraitė
• Vaidybinis kino filmas „Pagalvės mokesčio rinkėjas“ (2015), rež. R.Kurklietytė ir R.Abukevičius. Filmas „Euro Film Festival“ Ispanijoje laimėjo geriausio moters vaidmens (akt. Gabrielė Malinauskaitė) įvertinimą
• Spektaklis vaikams „Kotonai Paryžiuje“ (2016), rež. R.Kimbraitė
• Vaidybinis filmas „Adamah“ (2018), rež. Tadas Šlajus

Autoriniai filmai

• „Jėzau vajėzau" (2002) parodytas multimedijų festivalyje "Centras"
• „Alone“ (2007), pristatytas eksperimentinės muzikos – filmų festivalyje „Ifem“, Suomijoje
• „Despair“ (2013)

Kariljono veikla:

1990 m.
-kartu su J.Vilnoniu atgaivino seną savaitgalinių varpų muzikos koncertų tradiciją. Prisijungė ir G.Kuprevičius;
-su G.Kuprevičium ir soliste T.Chmieliauskaite atliko koncertą “Gedulo ir vilties muzika”;
1991 m.
-surengė vasaros varpų muzikos koncertų ciklą „Varpai atgimsta“ kartu su J.Vilnoniu. Šiuose koncertuose dalyvavo ir kompozitorius G.Kuprevičius;
-dalyvavo “Tarptautiniame varpų muzikos festivalyje“ Klaipėdoje kartu su J.Vilnoniu, G.Kuprevičium, klaipėdiečiais S.Žilevičium ir K.Kačinsku bei danų kariljonierium H.Mollerup;
-kartu su “Italijos – Lietuvos draugija” ir “Kauno koncertine studija” paruošė ir atliko itališkos ir lietuviškos muzikos koncertą „Italijos – Lietuvos muzika vakar ir šiandien“;
-UNESCO paskelbtų W.A. Mozarto metų proga kartu su J.Vilnoniu paruošė programą „Mocartas su mumis“, kurioje kariljonu 4-mis rankomis atliko W.A. Mozarto sonatinas fortepijonui;
1992 m.
-dalyvavo “Tarptautiniame varpų muzikos festivalyje“ Klaipėdoje kartu su J.Vilnoniu, klaipėdiečiais S.Žilevičium ir K.Kačinsku, danų kariljonieriais E.Cure, M.Petersen ir vokiečiu H.Romer;
-su J.Vilnoniu surengė pirmąjį „Tarptautinį kariljono muzikos festivalį“ Kaune. Festivalio uždarymo ceremonijoje atliko savo kompoziciją „Terra Cantus“ kariljonui, įrašytiems paukščių balsams ir elektronikai. Šį kūrinį po metų K.Kačinskas atliko Klaipėdoje.
-“Kaunas Jazz” organizatoriui J.Jučui pasiūlė rengti festivalio atidarymo koncertus Kauno kariljonu – “Carillon Jazz”;
-tais pačiais metais skambino atidarymo koncertą “Standarts and improvisations” kartu su J.Vilnoniu (1993 m. – “Carillon Jazz” su grupe “RAA”, o 1994 – su būgnininku A.Jurše atliko projektą “Improvertiūra4: Griūvančio bokšto bliuzas”);
-Kaune vykusio pirmojo festivalio “Jauna muzika” atidaryme atliko savo kompoziciją kariljonui solo “Czen karalystės paslaptis”;
-Rugsėjo 1-ąją kartu su J.Vilnoniu atliko V.Bartulio kompoziciją kariljonui 4 rankoms ir elektronikai „Nakties karalienės žydėjimas“;
-skambino Danijos kariljonais (Kopenhagoje, Vejle, Svendborge);
1993 m.
-dalyvavo festivalyje “Rostock Sommer’93” (Vokietija);
-dalyvavo “Penktajame kariljono vasaros festivalyje“ Prancūzijoje – Lyon, Miribel, Annecy, Taninges ir kt. miestuose;
-pirmą kartą Kauno kariljono istorijoje surengė koncertą “Pievų giesmės” varpams ir sutartinių ansambliui;
1994 m.
-surengė Kauno kariljono „Kovų varpai“ šventinimo iškilmes ir koncertą. Dalyvavo kun.R.Mikutavičius, atlikėjai – J.Vilnonis, sesuo Kotryna (S.Jančaitė), M.Litvinskis.
Dalyvavo A.Kukaičio surengtame festivalyje „Akustinių spalvų naktis“. Kariljonu atliko savo kūrinį „Varpų spalvų vaivorykštė“;
1995 m.
-legendinio britų pianisto John Tilbury rekomenduotas, gavęs specialų Oxford Univercity Press ir asmeninį įžymaus kompozitoriaus Howard Skempton (Anglija) leidimą, aranžavo kariljonui ir pirmą kartą (Lietuvoje ir užsienyje) atliko šio autoriaus fortepijoninių pjesių ciklą „Images“;
-Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Kauno filharmonijos šiuolaikinės muzikos festivalyje „Nova Musica-95“ atliko eksperimentinės varpų muzikos rečitalį (C.Cardew, H.Skempton, G.Farlow, A.Jasenkos ir R.Eimonto kūriniai);
-parengė ir atliko savaitgalinių koncertų ciklus „Rudens gausmai“ ir „Varpai sniege“;
1996 m.
-parengė ir atliko savaitgalinių koncertų ciklus „Skambėk, pavasari“ ir „Varpų vasara“;
-dalyvavo “Eurocarillon” asociacijos (jungiančios Berlyno, Amsterdamo, Lyon‘o, Barselonos, Prahos, Mafros (Portugalija), Cork (Airija), Birmingham‘o (DB), Kopenhagos ir Kauno kariljonus) kongrese Lyon’e (Prancūzija). Koncertavo Ronos-Alpių regiono kariljonais;
-UNESCO ir “Eurocarillon” iniciatyva buvo asmeniškai pakviestas surengti specialų koncertą 10-sioms Černobylio tragedijos metinėms pažymėti;
-“Eurocarillon-Kaunas” koncertų cikle inicijavo ir atliko žinomo Lietuvos kompozitoriaus A.Jasenkos autorinį kariljoninės muzikos kūrinių koncertą „Anta-logija“;
- “Eurocarillon-Kaunas” koncertų cikle inicijavo ir atliko jaunos kompozitorės G.Pauliukevičiūtės ciklą kariljonui „Giedras garsas“;
1998 m.
-dalyvavo menų festivalyje „Monmartras Europoje“ Paryžiuje. Atliko autorinį koncertą „Liet-Fra:Dada (Sąsajos)“ Tuluz-Lotreko galerijoje ir varpų muzikos koncertą Šv.Jono-Monmartriečio bažnyčioje;
-atliko koncertinį turą Prancūzijoje ir Šveicarijoje;
-kūrybinės veiklos 10 - mečiui surengė unikalų varpų ir elektroninės muzikos koncertą „Jie skamba Tau“ kartu su soliste S.Jančaite, aktorium P.Venclovu ir DJ Skardu;
1999 m.
-koncertavo “Magalas” (Prancūzija) miesto kariljono Inauguracijos ceremonijoje, kur atliko savo kūrinį „Magalas Suite“;
-su bosininku A.Paurazu sukūrė ir pirmą kartą atliko kūrinį kariljonui, bosinei gitarai bei elektronikai – „Carillontronica“;
-surengė pirmąjį ciklo „Bell-Rock“ koncertą Maironio literatūros muziejuje;
-asmeninio projekto “Garsų orlaidė” rėmuose surengė unikalų kamerinės „sempluotų“ varpų muzikos koncertą „Carillon in Camera“ „Lango“ galerijoje;
2000 m.
-Olandijoje išleistai “Eurocarillon” kompaktinei plokštelei “Folk-songs and popular music on European carillons” įrašė kūrinį „Carillo‘n‘Bass“ (kartu su A.Paurazu-boso gitara). Tai pirmasis istorijoje Kauno kariljono įrašas išleistas CD formate (šalia Berlyno, Birmingham‘o, Taninges, Cobh, Prahos, Barselonos, Amsterdamo ir Brugge‘s kariljonų);
-koncertavo Berlyno Mercedes-Benz kariljonu;
-dalyvavo “Eurocarillon” festivalyje Birmingham‘e (Didžioji Britanija);
2001 m.
- Žurnalistų dienos šventei surengė unikalų kariljono, bosinės gitaros ir saksofono improvizacijų koncertą;
-dalyvavo 2ame “Festival International du Cinema Campanaire” Taninges (Prancūzija), kur šalia gyvų pasirodymų pristatė Žurnalistų dienos koncerto videofilmą „Žurnalistams“ (rež.A.Paurazas);
2005 m.
-surengė „Varpų E-xpansiją“ Kauno Ryšių muziejaus kiemelyje, kur natūrali ir elektroniškai transformuota varpų muzika buvo derinama su žymiausių Lietuvos elektronikos meistrų – D.Čiutos, O.Narušio, A.Jasenkos – kūryba;
-dalyvavo “Eurocarillon” festivalyje Olandijoje;
-kartu su B.Zwart surengė koncertą „Lietuva>>>Expansio>>>Nyderlandai“, kuriame atliko savo ir D.Čiutos, O.Narušio, A.Jasenkos, Ginto K, V.Šlajaus kūrybą;
2006 m.
-Olandijoje įrašė kompaktinę plokštelę „Chime‘s Change“ (kartu su B.Zwart), kurioje aštuoni Nyderlandų kariljonai skamba su elektroniniu akompanimentu. Tai bene pirmasis studijinis tokio pobūdžio leidinys pasaulyje (SiRa 001 CD);
-kartu su B.Zwart atliko „Chime‘s Change“ pristatymo koncertą Dordrechte (Olandija);
-šiuolaikinių technologijų pagalba surengė albumo „Chime‘s Change“ pristatymo koncertą Kauno pilyje.
2007 m.
-pagal Raimundo Eimonto ir kt. kompozitorių sukurtą ir jo sukomponuotą muziką (su kariljonu) pastatytas šokio spektaklis "Homo SUM", kuris 2007 m. rodytas "International Solo Dance Theatre Festival", Stuttgart, Vokietijoje (pasiekiant konkurso finalą), 2008 m. rodytas Jaunųjų menininkų programoje "Atvira erdvė" (Menų spaustuvėje Vilniuje), Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje "Naujasis Baltijos šokis" ir tarptautinio šokio tinklo "Aerowaves" susitikimo programoje;
2008 m.
-surengė 5 koncertus XXXI „Internationale Festival de Carillon Dijon“ Burgundijos regione (Prancūzija);
-surengė koncertinį turą Ronos-Alpių regione (Prancūzija);
-pirmą kartą miesto istorijoje rugsėjo 1-ąją, Žinių dienos proga, savo kūrybinės-kariljoninės veiklos 20-čiui surengė varpų ir elektroninės muzikos koncertą Kauno Rotušės aikštėje kartu su M.Valiuku (bosinė gitara) ir S.Jančaite (sopranas);
2009 m.
-dalyvavo “Eurocarillon” festivalyje Olandijoje ir Belgijoje;
2010 m.
-rugsėjo 1 d. su anonsavimu “Žinių dienai” kartu su tarptautinio pripažinimo vokaliste Skaidra Jančaite atliko koncertą “Varpų žinia – Minervos godos” (siuitą sopranui, kariljonui ir elektronikai pagal antikinių poetų tekstus);
-rugsėjo 7 d. kartu su tarptautinio pripažinimo perkusininku Arvydu Joffe atliko koncertą “Carillon–Impro”, kuriame atliko abiejų atlikėjų sukurtą kūrinį, improvizacijų siuitą “Įtampos“;
-Raimundo Eimonto sukurta ir sukomponuota muzika (su kariljonu) naudojama valstybinio jaunimo teatro spektaklyje "Labanakt, mama" (2010 m.);
2015 m.
-dalyvavo 37-ame “Tarptautiniame Kariljono festivalyje” Dijon‘e (Prancūzija);
-atliko autorinius rečitalius Kauno kariljonu “Trys ekskliuzyviniai koncertai”;
-vasaros koncertų ciklą „Vakaro etiudai“ (12 koncertų);
-“Carillo‘N‘JazzMagija” koncertą “Žinių dienai” kartu su: M.Butkevičius – gitara, A.Joffė – perkusija.

Kiti kūriniai

• „Septyni žvilgsniai į dangų“ (1994) vargonams, altui, fleitai ir vokalui
• Vokalinių miniatiūrų triptikas balsui ir fortepijonui „Trys japoniški eilėraščiai“ (1996)
• Dainų ciklas „Imago Mortis“ (1997), tekstai Jono Kossu-Aleksandriškio
• „Trys sutartinės“ (1999)
• „Sentimentali kelionė“ (2000)
• Autorinių dainų ciklas „Paskutinis autobusas“ (2008)
• Dainų ciklas sopranui ir boso gitarai „Tavo vardas užmaršties nežino“ (2011), tekstai V.Šekspyro

Paskaitos:

2008 m.
-surengė paskaitą-koncertą apie varpus ir jų muzika Kauno miesto muziejuje;
2011 m.
-surengė paskaitą "Multimedija(arba Naujos Technologijos) - Pražūtis ir Išganymas" VI Tarptautiniame multimedia meno ir muzikos festivalyje „Centras 11“ metu, VDU Multimedijų centre
2013-2014 m.
-Kauno menų svetainėje „Largo“ surengė muzikos filosofijos paskaitų ciklą „Muzika-būtis“: „Įvadas“, „Improvizacija – akistata su realybe“, „Improvizacija – meilės raiška“, „Sava ir svetima“, „Apie profesionalumą“;
2014 m.
-„Sotu“ festivalyje surengė paskaitas „Triukšmas ir/ar muzika“ Jonavos Viešojoje bibliotekoje ir „Garsas-dieviškoji vibracija“ Ukmergės Kraštotyros muziejuje.

Literatūra

• Novelė „Laiškas Lotai“ (2005) Vilnius, Pasviręs pasaulis, 78 psl., lietuvių kalba

Diskografija

Kasetės:

• „Carillon-Impro“ (1994)
• „Guitar Underground“ (1995)
• „Carillon Underground“ (1995)
• „Leninas tebedirba“(1996)
• „Duo varpui“ (1997)
• „Bhakta Ray: HARE20RAMA“ (2000)
• „Ką pasakė Alvarez?“ (2000)
• „RiLy“ (2005)

Kompaktinės plokštelės:

• „Chime‘s Change“ (2006), įrašyta kartu su B.Zwart Olandijoje: aštuoni Nyderlandų kariljonai skamba su elektroniniu akompanimentu. Tai bene pirmasis studijinis tokio pobūdžio leidinys pasaulyje (SiRa 001 CD)
• „Guitarpad“ (2007), išleista sound art network „Modisti“
• „Hippie Hope“ (2007), Rahmoonahs (arba Vytenis Šlajus) ir N!N!N! (Raimundas Eimontas). Išleido kanadiečių internetinė leidybos kompanija „Nishi“
• Suomijoje išleistame tarptautiniame eksperimentinės muzikos rinkinyje "Muvo" publikuota kompozicija OUTPHASE Nr.3.

http://www.mic.lt/lt/baze/elektronine/kompozitoriai-atlikejai/eimontas/
https://www.youtube.com/watch?v=i9KKOTL-S9A
https://www.discogs.com/artist/75392-Raimundas-Eimontas
https://ana-logika.bandcamp.com/
http://bellmoods.com/webshop/eurocarillon-folk-songs-popular-tunes/
https://www.youtube.com/watch?v=CWw063zCXgg

Šaltiniai

Raimundas Eimontas. Žinynas „Kas yra kas Lietuvoje 2018. Šimtmečio leidimas“ http://kasyrakas.lt/#!/Person Archyvuota kopija 2019-03-19 iš Wayback Machine projekto.#about

Nuorodos

http://www.mic.lt/lt/baze/elektronine/kompozitoriai-atlikejai/eimontas/
http://www.ramuno-atelje.lt/index.php/filmografija2/pagalves-mokescio-rinkejas Archyvuota kopija 2019-08-01 iš Wayback Machine projekto.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-15-raimundas-eimontas-eksperimentuoti-man-lyg-kvepuoti/143098
https://www.youtube.com/watch?v=sfAjvOzwC6E
http://www.radikaliai.lt/be-problemu/2456-kultura-zmogaus-ekonomika-video
https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2016/02/29/news/nekomercinio-meno-aistruoliai-isikure-raudoname-name--822309/ Archyvuota kopija 2019-04-10 iš Wayback Machine projekto.
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2017/03/10/liet_03.html
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013688833/muzikinis-pastisas-2018-04-11-12-12
http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2466-vibruojancio-metalo-metamorfizmai-eskizai-varpo-portretui
http://alkas.lt/2018/07/24/v-arbas-dovana-kuri-ir-toliau-dovanoja-lietuvos-laisves-varpas-video/#more-352375
https://www.scanorama.lt/filmas/panspermija Archyvuota kopija 2019-04-10 iš Wayback Machine projekto.
https://www.imdb.com/title/tt9565950/?ref_=nm_knf_t1
https://www.beiaardcentrum.com/en/news/1057-eurocarillon-festival-report Archyvuota kopija 2019-04-10 iš Wayback Machine projekto.
http://carillon.atspace.org/eurocarillon/2006/people.htm
https://www.youtube.com/watch?v=m5OpQ1dI_Ck