Rahaitos sultonatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Afarų sultonatas:
Rahaita
Šalis: Pietinė Raudonoji Jūra
Tautos: afarai
Laikotarpis: ???–dabar
Valstybės: Sultonatas
Miestai: Rahaita
Valdovai: derder
REGAfaru regionai.png

Rahaitos sultonatas – istorinė musulmonų afarų valstybė Afarų įduboje, dab. Eritrėjos Pietinės Raudonosios Jūros pietuose. Jos centras buvo Rahaitos miestas į pietus nuo Asebo. Šiuo metu čia likęs mažas kaimelis, kurį nuo XIX a. užgožė išaugęs Asebas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikoma, kad su centru Rahaitoje jau nuo XII a. egzistavo afarų valstybė Ankala, kurią vėliau nukariavo Adalio sultonatas. Šiam žlugus XVI a., atsikūrė Rahaitos sultonatas, kurio valdovai titulavosi derder. Jis buvo vienas iš penkių afarų sultonatų, pripažinęs Ausos viršenybę.

Nuo XVI a. sultonatas priklausė Osmanų imperijos Habešo provincijai, vėliau perduotas Egipto chedivatui. XIX a. viduryje sultonatu domėjosi prancūzai, kurie sudarė su sultonu draugystės sutartį. 1869 m. italų kompanija Societa Rubattino pasirašė sutartį su sultonais Ibrahimu Ahmedu ir Hassanu Ahmedu, pagal kurią gavo nedidelę pajūrio teritoriją, kur įsteigė Asebo miestą. 1882 m. jis perduotas Italijai ir tapo Italijos kolonizacijos pradžia. 1890 m. Asebas ir Rahaitos sultonatas buvo prijungtas prie Italijos Eritrėjos ir įjungtas į Denkalijos provinciją.

Derderai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sultonate išlaikyta vietinė dinastija. Šiuo metu valdantis derderis Abdel Kadir Dawud yra laikomas šešioliktuoju sultonų eilėje.

  • apie 1600 m. – Gibdi Ahmad,
  • apie 1630 m. – Abdulli,
  • apie 1660 m. – Kamil,
  • apie 1690 m. – Ad’allom Ahmad,
  • apie 1705 m. – Dini bin Ad’allom Ahmad,
  • apie 1755 m. – Hamad bin Burhan,
  • apie 1755 m. – Burhan bin Dini,
  • apie 1780 m. – Burhan Saddik bin Hamad,
  • apie 1815 m. – Mahammad bin Burhan bin Dini,
  • apie 1839 m. – Mahammad bin Burhan Saddik,
  • 1862–1863 m. – Dini bin Mahammad,
  • 1863–1884 m. – Burhan said Asa Dardar,
  • 1887–1910 m. – Hummad bin Mahammad bin Burhan,
  • 1936 m. – Kadda Mahammad bin Burhan,
  • 1936–1944 m. – Hamad bin Hummad,
  • 1945–1950 m. – Abdo bin Kadda Mahammad,
  • 1951–1984? m. – Dawud bin Mahammad,
  • 1984? m. – Obkari bin Abdo,
  •  ??? m. – Abdel Kadir Dawud.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]