Raginis sluoksnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Epidermio sluoksniai. Raginis sluoksnis - viršuje

Raginis sluoksnis (lot. stratum corneum) – viršutinis epidermio sluoksnis, sudarantis odos paviršių, trukdantis patekti į kūną svetimoms medžiagoms ir infekciniams agentams bei minimizuojantis drėgmės praradimą. Jame baigiasi keratinocitų diferenciacija. Jis sudarytas iš 15-20 ir daugiau sluoksnių neturinčių branduolių negyvų (apoptuotų) suplokštėjusių stipriai kertinizuotų ląsteliųkorneocitų (angl. corneocytes). Šios ląstelės apgaubiamos membranomis ir lipidais. Kai šios negyvos ląstelės nusilupa, jas pakeičia naujos ląstelės iš bazinio sluoksnio.

Raginio sluoksnio ląstelės sudarytos iš keratino (baltymo, kuris padeda palaikyti odos drėgmę, neleisdamas išgaruoti vandeniui), taip pat turi cholesterolio, lipidų, įvairių riebiųjų rųgščių, ceramidų. Pastarieji svarbūs ne tik struktūrai, bet ir reguliuoja programuotą ląstelių žūtį (apoptozę). Šios ląstelės gali absorbuoti vandenį ir tai paaiškina, kodėl žmonių ir gyvūnų kojų ir rankų pirštai susiraukšlėja ilgai laikomi vandenyje. Raginio sluoksnio storis priklauso nuo kūno dalies paskirties ir apsaugos poreikių (delnų ir padų oda storesnė).

Roplių raginis sluoksnis yra ilgalaikis (nuolatinis) ir pakeičiamas tik greitojo augimo metu. Šis procesas vadinamas nėrimusi. Reptilijų raginio sluoksnio sudėtyje yra β keratino, kuris odą padaro kietesnę, tvirtesnę.