Heksogenas
|
| |
| 1,3,5-trinitroperhidro-1,3,5-triazinas 1,3,5-trinitro-1,3,5-triazacikloheksanas IUPAC pavadinimas | |
| Cheminė formulė | C3H6N6O6 |
| Molinė masė | 222,117 g/mol |
| Jautrumas smūgiui | Mažas |
| Jautrumas trinčiai | Mažas |
| Tankis | 1,82 g/cm³ |
| Detonacijos greitis | 8750 m/s |
| Lydymosi temperatūra | 205,5 °C |
| Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra | 234 °C |
| Išvaizda | Bespalviai kristalai |
| CAS numeris | 121-82-4 |
| PubChem | 8490 |
| SMILES | C1N(CN(CN1[N+](=O)[O-])[N+](=O)[O-])[N+](=O)[O-] |
Heksogenas (R.D.X, ciklotrimetilentrinitraminas, ciklonitas, T4, pagal IUPAC 1,3,5-trinitroperhidro-1,3,5-triazinas) – sprogstamoji medžiaga. Cheminė formulė: C3H6N6O6.
Detonacijos greitis: 8300 m/s esant tankiui 1,0g/cm³
Išrastas 1898 m. Iš pradžių jį naudojo kaip vaistą. Tai smulkiakristalė baltos spalvos medžiaga. Lyginamasis svoris 1,8 t/m³. Heksogenas neturi kvapo ir skonio, nehigroskopiškas, vandenyje netirpsta. Lydosi +202 ± 1°C. temperatūroje. Chemiškai neaktyvus, su metalais nereaguoja. Deginant daugiau kaip 1 kg heksogeno jis gali detonuoti. Dega energingai, balta liepsna. Mechaniniam poveikiui mažiau jautrus už teną. Peršaunamas gali sprogti. Švarus heksogenas naudojamas detonatorių gamyboje. Pridedant specialių plastifikatorių – gaunami plastikiniai sprogmenys (C-1, C-2, C-3, C-4).
Gavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaunamas heksaminą nitruojant balta, rūkstančia (virš 90 %) azoto rūgštimi:
(CH2)6N4 + 4HNO3 → (CH2-N-NO2)3 + 3HCHO + NH4+ + NO3-
