Pusimperialis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pusimperialis (rus. полуимпериал) – auksinė Rusijos imperijos moneta, pradėta kaldinti 1755 m.

Pradžioje pusimperialio vertė buvo 5 rubliai, jis buvo kaldinamas iš 88 rusiškosios prabos (916 prabos) aukso, masė buvo 8,265 g.
Nuo 1764 m. pusimperialai buvo kaldinti tos pačios prabos, bet masė buvo 6,544 g.
Valdant imperatoriui Pavelui I 1797 m. praba buvo padidinta iki 986, o masė sumažinta.
Nuo 1817 m. pusimperialiai vėl kaldinti 88 (916) prabos ir 6,544 g masės (kaip 1764 m.).
1885 m. gruodžio 17 d. liepta kaldinti 6,452 g masės ir 900 prabos pusimperialius.

Nuo 1897 m. pusimperialis prilygintas 7 rubliams 50 kapeikų. Ant senų pusimperialių irgi užkaldavo naują nominalą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Спасский И. Г. Русская монетная система. – Л., 1970. – С. 213–216.