Pulmonologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzų gydytojas ir anatomas Rene Laenekas yra laikomas pulmonologijos pradininku

Pulmonologija (lot. pulmonis – „plautis“ + sen. gr. λόγος = mokslas) – medicinos šaka, diagnozuojanti ir gydanti kvėpavimo organų (plaučių, trachėjų) ligas, nagrinėjanti jų sandarą, fiziologiją, patogenezę, kliniką, ligų priežastis ir jų gydymą bei profilaktiką.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors žinių apie kvėpavimo organų ligas ir jų gydymą randama senovės graikų ir romėnų raštuose,[1] pulmonologijos pradininku yra laikomas prancūzų gydytojas ir anatomas Rene Laenekas, 1816 m. išradęs stetoskopą – prietaisą, labiausiai tinkantį krūtinės ląstos tyrimui.[2] Persų filosofo ir gydytojo Avicenos veikale „Canon medicinae“ (baigtame rašyti 1025 m.), buvo aprašytos plaučių ligos ir jų gydymas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Pulmonologija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-27.
  2. Vinicius Duval da Silva, Roberto Guidotti Tonietto, Virgílio Tonietto. Laennec, R.T.H. (1781–1826) / Pioneers in Pathology / Jan G. van den Tweel. – Cham: Springer International Publishing, 2017. – P. 313–321. – ISBN 978-3-319-41995-4.