Puikybė ir prietarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Puikybė ir prietarai

Pirmojo leidimo titulinis puslapis

Autorius Jane Austen
Šalis JK
Žanras Meilės romanas
Kalba anglų k.

„Puikybė ir prietarai“ (angl. Pride and Prejudice) – antrasis anglų rašytojos Džeinės Ostin romanas, išleistas 1813 m. Romanas pasakoja apie pagrindinės knygos veikėjos Elizabet Benet charakterio raidą, jai išmokstant gyvenimo pamokas apie skubotų sprendimų pasekmes, skirtumą tarp paviršutiniško ir tikrojo gerumo.

Ponas Benet, Longburno dvaro Hertfordšyre savininkas, turi penkias dukteris, tačiau turtas gali būti perduotas tik vyriškos lyties įpėdiniui. Kadangi žmona taip pat negali pretenduoti į palikimą, jo šeimai po jo mirties gresia skurdas. Dėl to tėvai nusprendžia bent vieną dukterį ištekinti tam, kad ši išlaikytų kitas, iš čia ir išsirutulioja romano siužetas.

„Puikybė ir prietarai“ išlieka populiari ir mėgiama tiek literatūros tyrinėtojų, tiek paprastų skaitytojų tarpe. Yra tapęs vienu populiariausių romanų anglų literatūroje, jo parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, o pats kūrinys yra įkvėpęs nemažai šiuolaikinės literatūros.[1] Romano siužeto pagrindu išleista pastatyta spektaklių, išleista pakartotinių leidimų, neoficialių tęsinių, filmų ir televizijos serialų.[2] Yra išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas 1997 m. (vertė Jūratė Juškienė), 2000 m. (pavadinimu „Puikybė ir įtarumas“, adaptuota, vertė Edmundas Juškys), 2008 m. (Romualdos Zagorskienės vertimas) ir 2020 m. (vertė Jūratė Juškienė ir Romualda Zagorskienė)[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Monstersandcritics.com“. Monstersandcritics.com. 2009-05-07. Suarchyvuotas originalas 2009-10-26. Nuoroda tikrinta 2012-01-27.
  2. Looser, Devoney (2017). The Making of Jane Austen. Johns Hopkins University Press. ISBN 978-1421422824.
  3. Rudaitytė, R. Jane Austen (VLE)