Protagonistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
V. ŠekspyroHamletas, Danijos princas“. Dail. William Morris Hunt, apie 1864 m.

Protagonistas (iš sen. gr. πρωταγωνιστής = protagonistes 'tas, kuris atlieka pirmąją dalį, pagrindinis veikėjas') – literatūros, teatro, kino ar muzikos pasakojimo pagrindinis veikėjas (pagrindinė arba pirminė figūra), konfliktuojantis su antagonistu. Auditorija dažniausiai yra linkusi susitapatinti su protagonistu.

Terminai protagonistas ir pagrindinis veikėjas gali būti paaiškinami įvairiai ir priklausomai nuo šaltinio gali apibrėžti skirtingą sąvoką. Grožinėje literatūroje protagonisto istorija gali būti nupasakojama iš kito veikėjo perspektyvos (kuriuo taip pat, bet nebūtinai, gali būti pasakotojas).

Senovės Graikija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviausi žinomi veikėjo pavyzdžiai yra iš Senovės Graikijos. Iš pradžių dramatiški pasirodymai apėmė tik šokius ir chorą. Vėliau, anot Aristotelio, poetas Tespidas savo tragedijose iškėlė mintį, jog vienas iš aktorių turėtų išeiti priekin ir vesti dialogą su choru.[1] Taip apie 536 m. buvo sukurtas tragedijos žanras.[2] Kiek vėliau poetas Aischilas savo pjesėse pristatė antrąjį aktorių, sugalvodamas dviejų veikėjų dialogo idėją. Dar vėliau, Sofoklio pjesesė, atsirado ir trečiasis aktorius.[3][4][5][6]

Senovės Graikijos teatre trys aktoriai atlikdavo po vieną tragedijos pagrindinį draminį vaidmenį; protagonistas suvaidindavo pagrindinį vaidmenį,[1] o kiti vaidmenys atitekdavo deuteragonistui (antram pagal svarbą veikėjui) ir tritagonistui (trečiam pagal svarbą veikėjui).[7][8] Protagonistą parinkdavo dramaturgas (kartais pats juo būdavo),[9] protagonistas pasirinkdavo deuteragonistą ir tritagonistą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Protagonistas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. Müller, K.O. History of the literature of Ancient Greece. [Library of Useful Knowledge.] Society for the Diffusion of Useful Knowledge. London (1840) page 306
  3. „Protagonist - literature“. Encyclopaedia Britannica. 2016-04-01.
  4. Aristotle. Poetics. Oxford University Press (2013-01-20) ISBN 978-0199608362
  5. Packard, William. The Art of the Playwright. Thunder’s Mouth Press. 1997 ISBN 1-56025-117-4
  6. Storey, Ian; Allan, Arlene (2008). A Guide to Ancient Greek Drama. Malden, MA: Blackwell Publishing. pp. 84. ISBN 978-1405102148.
  7. Bart, M. P. (2018-03-22). History of the Literature of Ancient Greece (anglų). Charles River Editors. ISBN 9781632956316.[neveikianti nuoroda]
  8. Protagonistas , lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-11-18.
  9. Telias, Rozei (2018-07-06). Moreno's Personality Theory and its Relationship to Psychodrama: A Philosophical, Developmental and Therapeutic Perspective (anglų). Routledge. ISBN 9781351021081.