Psichologinė pagalba
Psichologinė pagalba – sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija, ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinė pagalba yra gana plati sąvoka ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodimą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.
Situacijų ir išgyvenimų, dėl kurių žmogui gali prireikti psichologinės pagalbos, įvairovė labai didelė, taip pat priklauso nuo konkretaus žmogaus, kadangi skirtingi žmonės turi skirtingas asmenines problemų sprendimo taktikas. Dažniausiai problemos būna susijusios su tarpasmeniniais santykiais, traumuojančiais įvykiais arba asmeniniu efektyvumu kurioje nors veikloje, srityje.
Tradicinė psichologinės pagalbos forma - tête-à-tête pokalbis su pagalbą teikiančiu asmeniu. Priklausomai nuo šalies, psichologinės pagalbos institucijos gali būti valstybinės sveikatos sistemos dalis; neretai psichologinės pagalbos punktai įsteigiami įmonėse ir organizacijose, kurių darbuotojų ar narių veikla siejama su padidintu emociniu poveikiu. Daugelyje šalių [reikalingas šaltinis] yra nevyriausybinių organizacijų, kurių savanoriai teikia psichologinę pagalbą visuomenės nariams. Tokios organizacijos pagalbą paprastai suteikia telefonu (vadinamos psichologinės pagalbos/paramos linijos) arba elektroniniu paštu. Neinteraktyvi psichologinė pagalba gali būti teikiama internetinėse svetainėse.
Psichologinė pagalba grindžiama neformaliu bendravimu ir daugeliu atveju siekiama užtikrinti pagalbos ieškančio žmogaus anonimiškumą.