Prudonizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Prudonizmas – visuomeninė politinė srovė, anarchizmo atmaina. Prudonizmo pradininkas – P. Ž. Prudonas, jo šalininkai miutiuelistai (dešinieji prudonistai) smerkė stambiąją kapitalistinę nuosavybę (didelės pramonės įmonės ir geležinkelių transportas turį priklausyti darbininkų ir tarnautojų susivienijimams) bei gynė smulkiąją, nesusijusią su svetimo darbo išnaudojimu (privati gamybos priemonių nuosavybė turinti būti palikta likusioje pramonėje ir žemės ūkyje).

Prudonistai nepripažino politinės kovos, politinių partijų, streikų, profsąjungų. Siūlė sukurti gamybos, kredito ir vartojimo draugijas, panaikinti pinigus, įvesti ekvivalentinius prekių mainus ir beprocentį kreditą, taikiai likviduoti valstybę, kuri esanti socialinės nelygybės pagrindas. Po 1848 m. revoliucijos valstybės panaikinimo idėja buvo pakeista į centralizuotų valstybių suskaidymo į autonomines sritis idėją.

Prudonizmo idėjomis rėmėsi M. Bakuninas, vėliau anarchosindikalistai, reformistai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. PrudonizmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 238 psl.