Prostracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nusilenkimo formos. 5 ir 6 numeriu pavaizduota prostracija.

Prostracija – kūno pozicija, kai atsiklaupus ir pasilenkus žemė paliečiama galva arba atsigulus veidu žemyn žemė liečiama visu kūnu. Tai gali būti vertinama kaip galutinė nusilenkimo forma ir dažniausiai reiškia visišką nusižeminimą bei pagarbos atidavimą.

Prostracijos yra religinės praktikos dalis daugelyje religijų: islame, budizme, hinduizme, krikščionybėje ir kt. Prostracijos, vadinamos koutou, buvo atliekamos imperinės Kinijos laikotarpiu, rodant pagarbą politinei to meto valdžiai. Japonijoje prostracija vadinama dogeza ir atliekama kreipiantis į aukštesnio statuso asmenį su prašymu, atsiprašymu arba siekiant parodyti pagarbą. Prostracijos, kurios buvo atliekamos Senovės Persijoje, yra žinomos kaip proskinezė (nuo gr. proskynesis = garbinimas).[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vittorio Cotesta. Kings into Gods: How Prostration Shaped Eurasian Civilizations. BRILL, 2015