Profesinė bendrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Advokatų kontoros „Hemburger Schlenker“ iškaba Vokietijoje, Villingen-Schwenningen

Profesinė bendrija - tam tikros arba tam tikrų profesijų asmenų, galinčių teikti paslaugas, susivienijimas. Į bendrijas jungiasi advokatai (advokato padėjėjai), architektai, mokesčių patarėjai, auditoriai ir kitų laisvųjų profesijų atstovai.

Profesinė bendrija gali būti profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas. Profesine veikla galintys užsiimti asmenys turi teisę veikti įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra profesinė bendrija. Tokiu atveju profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.

Profesinės bendrijos dalyviu gali būti tiek vienos, tiek ir skirtingų profesijų asmenys. Kai kuriose valstybėse nustatyta, kad jis gali būti tik vienos profesinės bendrijos dalyviu (pvz., Lietuvoje advokatas). Profesinės bendrijos pavadinime nurodoma juridinio asmens teisinė forma. Už profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl profesinių paslaugų teikimo, kai neužtenka profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako. Už profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl profesinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako taprofesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė profesines paslaugas. Jeigu nėra aišku, kuris iš asmenų teikė paslaugas, arba jeigu jas teikia ne profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.

Gali būti nustatomi profesinės bendrijos veiklos apribojimai, kad, pvz., profesinė bendrija negali verstis kita negu tik tam tikros profesijos paslaugų teikimas veikla. Profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti atitinkami dalyviai. Sutartyje dėl paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas konkretus asmuo, kuris vykdys šią sutartį.

Profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ši sutartis yra profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Sutarties nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.

Profesinės bendrijos steigėjų ir dalyvių turi būti ne mažiau kaip du. Steigimo dokumente nurodoma:

  1. profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;
  2. profesinės bendrijos dalyvių teisės ir pareigos;
  3. profesinės bendrijos pajamų ir išlaidų paskirstymo principai;
  4. įnašų į profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;
  5. kiekvieno profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;
  6. naujų dalyvių priėmimo į profesinę bendriją sąlygos ir tvarka;
  7. tam tikros kompensacijos mokėjimo terminai ir tvarka.

Profesinė bendrija registruojama, jei yra sudaryta atitinkama sutartis.

Profesinės bendrijos valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesinė bendrija teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius (partnerius), jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą. Profesinės bendrijos valdymo organo nariais gali būti tik atitinkamų profesijų asmenys. Bendrijos valdymo organas privalo užtikrinti galimybę paslaugas teikiančiajam laikytis etikos reikalavimų.

Jeigu veiklos sutartis pasibaigia, profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama. Jeigu visi profesinės bendrijos dalyviai mirė, įpėdinis, kai palikimas pereina valstybei, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių. Palikimo administratorius priima sprendimą tokią profesinę bendriją likviduoti ir atlieka likvidatoriaus funkcijas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]